|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Pirmasis žingsnis į nepriklausomybę Politikos apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žiniasklaida beveik nepaminėjo labai reikšmingos datos Didžiojo lietuvių suvažiavimo, istorijoje gavusio Didžiojo Vilniaus Seimo vardą, šimtmečio jubiliejaus. Suvažiavimas įvyko (naujuoju kalendoriaus stiliumi) 1905 m. gruodžio 4-5 dienomis. Jame dalyvavo 2000 lietuvių tautos atstovų ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir Latvijos. Kalbėdami per nacionalinį radiją Didžiojo Vilniaus Seimo reikšmę vertino du socialdemokratai Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas ir Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo komisijos pirmininkas, rašąs liaupses A.Brazauskui ir jo Vyriausybei, G.Ilgūnas. Abu šnekėjo ir sekė pasakaites, kad tik to meto socialdemokratai dar 1905 metais padėjo pagrindus Lietuvos nepriklausomybei, o visi kiti buržuazinių partijų ir judėjimų atstovai buvo vos ne kolaborantai su caro valdžia. |
||
|
|
||
|
Krikščionių demokratų veikla 1920-1926 metų Seimuose
Dvasininkai, krikščionys demokratai daug pasidarbavo 1918 metais atkuriant nepriklausomybę, organizuojant ginkluotąsias pajėgas ir atstatant karo nuniokotą kraštą. Padėtis Lietuvoje 1920 metais 1920 m. balandžio 14-15 d. išrinktame Steigiamajame Seime krikščionių demokratų blokas gavo 59 vietas iš 112, taigi absoliučią daugumą. Tuo metu iš Lietuvos jau buvo išvyti bermontininkai ir raudonoji armija, tačiau karas su Sovietų Rusija dar buvo nesibaigęs. |
||
|
|
||
|
Vienuoliktosios kraujuojančios karo Čečėnijoje metinės Pagaliau ir Rusijos spauda drąsiau prabyla apie tragišką savo vyriausybės klaidą, tęsiant kruviną karą prieš čečėnų tautą. Populiarus teisinis žurnalas Vne zakona (Už įstatymo) lapkričio 28 dieną pirmame puslapyje išspausdino apžvalgininko Jevgenijaus Ivanovo straipsnį apie vienuolika metų besitęsiantį karą Čečėnijoje. Straipsnio autorius viešai abejoja šio karo teisėtumu ir prasmingumu. |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |