Atnaujintas 2005 gruodžio 23 d.
Nr.97
(1398)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Sveiki sulaukę...

Petras KATINAS

Tokiais žodžiais rytoj, susėdę prie Kūčių stalo, sveikinsime vieni kitus, sulaukusius šv. Kalėdų. Ir daugelis pažvelgs, ką gi gera padarė, ką nuveikė per praėjusius metus. Tie, kuriems dar ne į viską nusispjaut, susimąstys ir apie savo valstybę, Tėvynę, kas padaryta per tuos metus jos gerovei. Mat taip atsitiko, jog kaip tik prieš praėjusias šv. Kalėdas buvo sulipdyta vadinamoji koalicinė Vyriausybė, kuri, anot vieno jos kūrėjo, po šimto vienuolikos dienų turėjo mus atvesti į šviesų ir klestintį rytojų. Neišaušo tas rytojus. Dabar vėl žadama visus užpilti gėrybėmis tuoj po to, kai visą valdžią paims rusų oligarchas, o dabartinis Premjeras vienvaldys pagaliau nueis politinėn nebūtin. Juk iš tiesų jau pernelyg ilgai užsibuvo. Taigi naujasis mesijas, blaškydamasis po Lietuvą, kedena savo plunksnas, keičia šukuosenas, giriasi numetęs net 15 kilogramų svorio, sako esąs sveikas kaip ridikas, todėl esąs pats tinkamiausias valdovas.

Metams baigiantis Europos Sąjunga padalijo pinigus. Ir mums per 2007-2013 metus buvo pamėtėta vidutiniškai po pusantro milijardo litų kasmet. Tiktai kyla klausimas, kam gi ta ES dovanėlė atiteks? Bet ir klausti nereikia. Paraišką tiems pinigams jau pateikė Kėdainių oligarchas, kartu dar užsimanęs ir Informatikos ministerijos, kuri dominuotų skirstant ES milijonus. Tą ministeriją oligarchui esą pažadėjęs pats A.Brazauskas. Tiesa, Prezidentas lyg ir priešinosi dar vienos naujos biurokratinės irštvos įkūrimui. Bet kas dabar kreipia dėmesį į Prezidentą! Prieš šventes, kaip visada, „pradžiugino“ Lietuvos teismai. Jau rašėme, kaip vienas Kauno teismas pamalonino žinomą kapėesesininką, 1991 metų perversmininką ir kolaborantą ir priteisė už jį „apšmeižusio“ žurnalisto 50 tūkst. litų. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Rusijos pilietis J.Borisovas nekelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui ir leido jam nuolat gyventi Lietuvoje. Tuo sprendimu buvo patenkintas Premjeras, kuris pareiškė, kad ir jam asmeniškai tas Borisovas nekelia jokio pavojaus. Paklaustas, o kaipgi valstybei, atsakė įprastai: „Nežinau“. O Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai gyrėsi, kokie jie yra humaniški, ir savo sprendimą motyvavo pirmiausia tuo, kad šis Rusijos pilietis turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, čia gyvena jo žmona ir vaikai...

Aukščiausiojo Teismo net septynių teisėjų kolegija išteisino per apkaltą už Konstitucijos pažeidimus iš Prezidento posto pašalintą Rolandą Paksą dėl valstybės paslapties atskleidimo. Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį esą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. „Teisingumas triumfuoja!“ – išklausęs teismo sprendimus, sakė R.Paksas. O jo gerbėjai, ėmę koneveikti Konstitucinį Teismą, pripažinusį R.Pakso apkaltą, ne visai supranta, kuo skiriasi konstitucinė ir baudžiamoji teisė. To, matyt, nesuprantanti Seimo narė A.M.Pavilionienė irgi skelbia, kad Konstitucinis Teismas – tai ne dievų teismas, o ji pati kvestionuoja jo sprendimus kaip laisvai mąstanti laisva pilietė... Tokio Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo galima laukti net nepaskelbus nuosprendžio. Iš anksto buvo įtrauktas visas būrys viešųjų ryšių specialistų, tam tikrų spaudos organų rašeivų ir televizininkų. Komercinės televizijos patogiausiu laiku transliavo ilgiausias laidas apie R.Pakso, L.Paksienės, jų vaikų ir žento neregėtas dorybes, netgi dievobaimingumą, stebuklingos piramidės lankymą ir jo metu patirtus regėjimus. Taigi Aukščiausiajam Teismui teliko tik pasėti grūdus į viešųjų ryšių specialistų išpurentą dirvą. Tiktai tie septyni Aukščiausiojo Teismo teisėjai bent jau galėjo pasidomėti, kiek pinigų buvo sumokėta žiniasklaidai už tas liaupses ir visuomenės mulkinimą. Pagaliau kas sumokėjo ir kokius pažadus tie finansuotojai gavo iš „nekalto kūdikio“.

Todėl visiškai neatsitiktinai Premjeras, iškilus jo šeimyniniams viešbučių reikalams, net neužsimena apie politinę atsakomybę, o reikalauja teismo ir prokuratūros verdikto. Jis puikiai pažįsta bene labiausiai sustabarėjusią ir nuo sovietmečio mažiausiai pasikeitusią mūsų teisėsaugos sistemą, kuria absoliučiai nepasitiki dauguma Lietuvos žmonių. Net ir tie, kurie atiduoda savo balsus „darbiečiams“, socialdemokratams, ar „valstiečiams“. Pagaliau jeigu jau aukštai pakelta galva iš teismo išeina smulkus kolaborantas ir paprastas SSKP sekretorius, tai ką jau kalbėti apie Pirmąjį.

Filosofas Vytautas Radžvilas metams baigiantis pažymėjo: „Ilgus metus gilėjusi šalies politikos degradacija pasiekė tobulybę, kai pasiekta stadija, kurią įmanoma apibūdinti tik žinomu „vorų butelyje“ vaizdiniu. Jokios politologinės ir net žmogiškos sąvokos čia nebetinka“. Todėl V.Radžvilas daro išvadą, jog būtina keisti valstybėje galiojančias politinio žaidimo taisykles, kad politikoje galėtų dalyvauti ne tik vienas kitą butelyje ryjantys vorai, bet ir žmonės. Bet iš kur tų žmonių atsiras? Vieni jų, kurie visa tai, kas vyksta, mato ir supranta, jau artėja prie gyvenimo saulėlydžio. Kiti gi, anot Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros docento dr. Jono Balčiaus, komercinės žiniasklaidos jau paversti nevisaverčiais piliečiais. Kaip visiško dalies visuomenės sudebilėjimo pavyzdį dr. J.Balčius pateikė LTV laidą „Klausimėlis“, kurią pažiūrėjus pasidaro baisu gyventi. Pasak mokslų daktaro, toje laidoje yra daugybė unikalaus idiotizmo pavyzdžių, kai visiškas nesąmones šneka ne beraščiai, bet studentiško amžiaus žmonės. Taigi nepriklausomos Lietuvos valdytojai, išėję partinius ideologinius mokslus, puikiai pasidarbavo ir, per visas žiniasklaidas skleisdami primityviausius jausmus žadinančias publikacijas ir vaizdus, niekinant viską, o pirmiausia elementarią moralę, žmonių nužmoginimu pasiekė daugiau nei per visus okupacijos dešimtmečius. O juk taip „paruošti“ kadrai per rinkimus renka Lietuvos valdžią.

Bet ir tas skleidžiamas juodasis cinizmas dar ne pats baisiausias dalykas. Kur kas bjauresnis ir pavojingesnis yra rafinuotas „elektorato“, t.y. rinkėjų, mulkinimas, šį rudenį „darbiečių“ ir jų vadeivos pastangomis įgavęs dar iki tol neregėtas formas. Aišku, visas tas mulkinimo procedūras ir seansus sugalvojo ne „darbiečių“ vadas. Ne jo nosiai! Mat kaip neseniai pastebėjo oligarcho iš partijos išmestas parlamentaras P.Baguška, jis labai abejoja, ar vadas moka rašyti lietuviškai, netgi skaityti. Ką ten lietuviškai! Sprendžiant iš oligarcho kalbų jam važinėjant po Lietuvos miestus, ir su gimtąja rusų kalba ne viskas gerai. Vado kalbos daugiau primena nusikaltėlių žargoną.

Valdantieji, besigiriantys, kiek daug pinigų gaus iš ES fondų, nepamiršta ir kalėdinių dovanėlių. Pirmiausia, žinoma, „žmonėms iš gatvės“. Antai darbo žmonių gynėju ir profsąjungų lyderiu besiskelbiantis socialdemokratas parlamentaras A.Sysas jau pateikė pasiūlymą žymiai sumažinti „Sodros“ mokestį asmenims, gaunantiems daugiau kaip 5-7 tūkst. litų per mėnesį. Ekonomistų skaičiavimais, „Sodra“ netektų mažiausiai 200 milijonų litų. Matyt, nereikia aiškinti, kad ta netektis labiausiai atsilieps ir taip galo su galu nesuduriantiems pensininkams. Per kiek skylučių dar teks jiems susiveržti diržus pabrangus dujoms ir kitiems energijos šaltiniams, nesinori net galvoti. Užtat iš neokomunistų, „darbiečių“, K.Prunskienės „liaudininkų“ veikėjų jau pasigirdo šnekos, jog Rusija pabrangino dujas dėl prof. V.Landsbergio vykdomo Maskvos „erzinimo“. Būtume tokie, kaip Baltarusijos „tėtušis“ A.Lukašenka, mokėtume po 50 dolerių už 1000 kub. m dujų ir šildytumėmės rusiškomis dujomis į valias.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija