Atnaujintas 2005 gruodžio 30 d.
Nr.99
(1400)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Eucharistiniuose kongresuose šv. Mišios aukojamos ir lauke

Norėčiau pareikšti keletą pastabų dėl „XXI amžiuje“ (Nr. 91) išspausdinto prof. Gedimino Purlio straipsnio „Pamąstymai po kongreso“.

1. Dėl kongrese atliktų giesmių. Pagal Bažnyčios liturginius nuostatus bei II Vatikano Susirinkimo nurodymus pamaldų metu atliekamos giesmės; skirtingai negu koncertuose, pirmenybę turi, chorams vadovaujant, bendras visų pamaldų dalyvių giedojimas ir Dievo šlovinimas. To buvo siekiama ir Telšių vyskupijos Eucharistiniame kongrese Švėkšnoje.


Neapgaudinėkime savęs ir kitų

Rokiškio dekanate yra 19 parapijų, tiek pat gražių mūrinių bei iš tvirtų rąstų dar prosenelių pastatytų bažnyčių. Šiuo metu jose dirba tik dvylika kunigų. Obelių Šv. Onos bažnyčios klebonas kun. Juozapas Kuodis ir Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. Raimondas Kazlauskas aptarnauja po tris parapijas, kitose kunigai aptarnauja po dvi parapijas, tik Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčią aptarnauja vienas, devintą dešimtį skaičiuojantis kunigas. Žinodamas tokią nelengvą padėtį, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas aplankė daugiau nei pusę šio dekanato bažnyčių. Visose buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas, sakomi turiningi, gyvenimo išminties kupini pamokslai. Vyskupas tikinčiuosius ragino daugiau bažnyčią lankyti, Dievo, Marijos globa pasitikėti. Taip pat rasti jėgų nugalėti šiandieninius gyvenimo sunkumus, esamas klaidas.


Privalome rinkti parašus

Perskaičiusi A.Lelešio straipsnį „Laukiame aktyvaus pritarimo“ („XXI amžius“, 2005 09 23, Nr. 71), drįstu atsiliepti į galimą diskusiją. Tačiau ar tai bus diskusija, o ne pavienių patriotų šauksmas? Ar nesame nusivylę nepriklausomybe – tikėjimo, doros, mokslo ir kultūros išniekinimu? Norime suversti visą bėdą sovietmečiui? Gerai. Bet tame „katile“ ne mes vieni buvome, o dabar pasaulyje mirties kultūros šaukliais tampame būtent mes! Kodėl? Kodėl ne Rusija, ne Estija, pagaliau ne kokia kita šalis?


Šv. Kalėdos tėviškės kaime

Didieji rudens darbai buvo pasibaigę: javai iškulti, grūdai aruoduose, gyvuliai tvartuose. Ūkininkai darbavosi prie namų. Skaičiavo dienas, šventė šventes. Tradiciškai buvo gyvenamas Adventas. Dienos ėjo trumpyn, naktys ilgėjo. Sekmadieniais anksti rytą ūkininkai ruošdavosi važiuoti į bažnyčią – rarotų („Rasokit dangūs iš aukštybių, debesys lykit lietumi teisybės, tegul sukepus žemė teprasižioja ir išdaigina mums Išgelbėtoją“). Nuo senovės tai susiję su daugybe įspūdžių, išgyvenimų, nuotykių, net mistikos. Apie tai ir J.Biliūno garsus „Piestupys“, kurį nuo mažens mes, vaikai, mokyklose skaitydavome. Šiuo laikotarpiu kaimo gryčias aplankydavo (vadino „kalendra“) parapijos kunigas su zakristijonu, vargonininku, kartais ir su varpininku. Visiems bažnyčios tarnams ūkininkas duodavo tam tikrą saiką grūdų.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija