Atnaujintas 2006 sausio 4 d.
Nr.1
(1401)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Knyga apie Simną

„Simnas“ – tokiu pavadinimu šiais metais pasirodė nauja Dzūkijos kraštotyrininko Juozo Petrausko knyga. Joje autorius rašo: „Mano mintys vis krypo į pietus ir rytus, kur Dainavos šalies pilys, kur karžygių ir dainų kraštas, kur pasakų šalis: Merkinė, Liškiava, Veisiejai, Nemunaitis, bet laiku supratau, kad be Simno nebus pilnas šio krašto aprašymas“.

Knygoje pasakojama Simno istorija nuo 1506 m. birželio 16 d., kada Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Simno dvarelį dovanoja dvarininkui Jonui Zaberezinskiui, nors praktiškai Simno vardas pirmą kartą paminėtas 1494 metais, nes, XIII amžiuje sūduvius išnaikinus kryžiuočiams, šis kraštas apaugo giriomis, buvo be gyventojų iki Žalgirio mūšio.

J.Zaberezinskis ant kalnelio prie Simno ežero ir Spermios upelio pastatė didingą, mūrinę trijų navų renesanso stiliaus bažnyčią, kuri išliko iki šių dienų. Šio stiliaus pastatų Lietuvoje yra nedaug. Miestelis ir bažnyčia daug kentėjo per visus karus. 1812 metais prancūzai bažnyčioje buvo įrengę ligoninę. 1626 metais Simnas gavo Magdeburgo teises, antspaudą ir herbą. Dabartinis herbas aprobuotas 1999-aisiais.

Lietuvybė sunkiai skynėsi kelią Simne. Šv. Mišios lietuviškai pradėtos aukoti tik 1864 metais, lietuviškos giesmės nuskambėjo 1897-aisiais, nes apylinkėse buvo gausu laikančiųjų save „lenkais“.

Simno senovę mena trys piliakalniai, ypač didingas Prelomciškės piliakalnis vakariniame Dusios ežero krante, jo šlaitai išlikę labai statūs. Jį tyrinėjant rasta pirmojo tūkstantmečio radinių.

Į kovą už Lietuvos nepriklausomybę iš Simno apylinkių išėjo apie 100 savanorių. Per 1920 metų kovas su lenkais Simne buvo Lietuvos fronto štabas.

Antrosios bolševikų okupacijos metu labai nukentėjo šių apylinkių žmonės, daug jų buvo ištremta į Sibirą. Tačiau ir didžiausi mūšiai su okupantais kaip tik vyko čia. 1945 m. gegužės 16 d. per Kalniškės mūšį partizanai nukovė 437 okupantus. Įnirtingi mūšiai tęsėsi visą savaitę Žuvinto ežero salose, kur priešas naudojo net aviaciją. Šiemet garbingai buvo paminėtos mūšio 60-osios metinės. Simno kraštas Lietuvai davė daug garsių žmonių: tai poetas aušrininkas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis; vienas garsiausių Lietuvos skulptorių Antanas Aleksandravičius, kuris sukūrė apie 800 skulptūrų, portretų, medalionų; garsus šio krašto skulptorius Matas Menčinskas; istorikas Ignas Jonynas – irgi nuo Simno; pasaulinę šlovę pelnė Simne 1918 metais gimęs, Prancūzijoje kūręs dailininkas Vytautas Kasiulis, jo tėvas irgi buvo dailininkas, palaidotas Simne; arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, tuomet kunigas vikaras, dirbdamas Simne pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.

Visi čia trumpai paminėti istorijos faktai knygoje „Simnas“ atskleisti išsamiai, su didele meile ir pagarba šiam Dzūkijos kraštui. Tai ir yra didžiausia šio leidinio vertė, kurį perskaičius dar labiau sustiprėja meilė ir pagarba savo gimtajam kraštui.

Rymantas GRĖBLIŪNAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija