Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Makaronininkai“ pasirengę

Petras KATINAS

Prieš Naujuosius metus, nepaisant Prezidento pareikšto gana negatyvaus praėjusių metų „koalicinės“ Vyriausybės ir Seimo darbo įvertinimo, valdantieji per visas žiniasklaidas ėmė skelbti apie didžiulius savo nuopelnus „liaudžiai“. Čia pirmavo, be abejo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė, pralenkusi netgi patį V.Uspaskichą su Č.Juršėnu ir Seimo Pirmininku, kurie įžiūrėjo didelių laimėjimų visose gyvenimo srityse. Na, o per kraštus besiveržiantis ministrės V.Blinkevičiūtės komjaunuoliškas optimizmas jau darosi juokingas. Ji, matyt, taip jau įtikėjo savo populiarumo reitingais, kurie prieš Naujuosius metus pylėsi kaip iš gausybės rago, jog nusprendė pralenkti netgi koalicijos draugą Viktorą, atvykusį išgelbėti „litovcų“. Bet svarbiausia, kad socialinė rūpintojėlė mažumėlę padidintas pensijas, kitas socialines išmokas, „Sodros“ biudžeto augimą pateikia taip, tarsi tie pinigai būtų iš jos, Premjero ar Vyriausybės ministrų kišenių. Atitraukiant nuo jų burnų paskutinį kąsnį. Keisčiausia, jog vis dar atsiranda tikinčių tomis pasakėlėmis. Tą rodo ir prieš pat Naujuosius metus skelbtų visuomenės nuomonės apklausų rezultatai. Pirmosiose reitingų eilutėse puikuojasi V.Uspaskicho ir V.Blinkevičiūtės pavardės. Visai nesvarbu, kad politologai, netgi vadinamieji brazauskininkai teigia, jog praėjusiais metais valdžia demonstravo savo visišką politinį neįgalumą. Vienintelis jų rūpestis – išsaugoti savo postus. Beje, tas rietenas ir stumdymąsi gana įdomiai įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, pareiškęs, jog praėjusių metų palyginti neblogus ekonominius rodiklius didele dalimi lėmė tos tarpusavio rietenos, nes užsiėmę jomis valdantieji nebeturėjo laiko kištis į verslo reikalus… Išties daug ką pasakantis vertinimas.

Užtat vėl nežinia už ką populiarumo balus renkantis Seimo Pirmininkas praėjusiais metais vykusius politinius skandalus, kurie valdžios institucijų reitingus katastrofiškai nusmukdė iki minimumo, aiškino, jog tie skandalai buvo sukelti dirbtinai. Jis, aiškindamas, kodėl taip atsitiko, kad Seimu pasitiki vos 7,8 proc. Lietuvos gyventojų, išmąstė, jog vykę politiniai skandalai nuo politikų nepriklausė… Tai jau išties atradimas! Pasirodo, kažkas ištraukia senus faktus, kurie suaktualinami ir šitaip atsiranda skandalai. Ką gi, Seimo Pirmininkas neblogai išmano gražbylystes ir demagogija kvepiantį oratorystės meną. Kai dėl tariamai ištrauktų į dienos šviesą senų dabartinės valdžios personažų nuodėmių – tai irgi tiktai skysta dūmų uždangėlė. Pakanka paminėti tiktai vieną. Kad ir prieš Naujuosius metus atsistatydinusios Klaipėdos apskrities viršininkės, Premjero partijos bičiulės ir jo favoritės Virginijos Lukošienės išsidirbinėjimus. Ši į pajūrio šeimininkės vaidmenį įsijautusi dama dosniai dalijo leidimus nelegalioms statyboms Kuršių nerijoje. Matyt, nereikia aiškinti, kaip buvo atsilyginama už tuos leidimus. Netgi Prezidentas, vasarą apsilankęs Kuršių nerijoje, siūlė buldozeriais nugriauti nelegaliai iškilusius pastatus. Tuomet tai sukėlė tiktai Premjero ironiškus pasišaipymus, atseit ir jis pats norėtų pasižiūrėti, kaip tai bus daroma. O Premjero žmona pareiškė, kad jai labai gražu žiūrėti į tuos nelegalius statinius. Tačiau, kilus skandalui visuomenėje, Premjeras buvo priverstas nors dėl akių sudaryti vyriausybinę komisiją ir ištirti, ar Klaipėdos apskrities viršininkė nenusižengė įstatymams. Ir štai ta komisija, beveik paskutinę senųjų metų dieną paskelbė savo išvadas, kuriose konstatuojama, kad partijos bičiulė V.Lukošienė „neužtikrino teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros tinkamo vykdymo bei organizavimo ir pažeidė Apskrities valdymo įstatymą“. Tik kas iš to? Pirmiausia pats Vyriausybės ir partijos vadas puikiai žinojo, kas vyksta pajūryje, kaip, beje, ir kituose draustiniuose, kur vyksta draudžiamos statybos ir be jokios vyriausybinės komisijos. Žinojo, bet nepajudino nė piršto, kad tos statybos būtų sustabdytos. Ir nebūtinai buldozeriais. Bet kaip pajudinsi tą pirštą, jeigu ten namus statosi ne kokie nors paprasti žmonės, o savi nomenklatūrininkai ir partiją maitinantys piniguočiai. Tad Klaipėdos apskrities viršininkė pasielgė lygiai taip pat, kaip įprato elgtis visi kiti aukšti nomenklatūriniai valdininkai, prisidirbę eibių. Ji atsistatydinimo prašymą pateikė anksčiau, nei buvo baigtas tos komisijos patikrinimas. Ir jokia teisinė atsakomybė jai jau nebegresia, nes apskrities viršininkas yra atskaitingas Vyriausybei. Dabar V.Lukošienė jau neatskaitinga niekam, nes yra privatus asmuo. Apie moralinę atsakomybę irgi niekas nekalba. Tokie dalykai valdančiojoje koalicijoje jau seniai negalioja. Taigi vyriausybinės komisijos sudarymas, kaip ir jos paskelbtos išvados tėra skirtos makaronams kabinti ant nesusigaudančios visuomenės dalies ausų.

Tas makaronų kabinimas numatytas ir 2006 metams. Seimo Pirmininkas jau sausio 9-20 dienomis šaukia neeilinę Seimo sesiją. Joje, be Konstitucijos pataisų, reikalingų būsimam euro įvedimui, planuojama svarstyti ir Seimo Antikorupcinės komisijos parengtą Tarnautojų elgesio kodekso projektą. Bet kur dingo garsiai reklamuotas Politikų elgesio kodeksas? Sprendžiant iš dabartinių „darbiečių“, socdemų, liaudininkais pasiskelbusiųjų arogancijos bei veiksmų, jokie etikos kodeksai jiems negalioja ir negalios. Jeigu jau nesilaikoma įstatymų ir net Konstitucijos, tai ką jau kalbėti apie nieko neįpareigojantį, popierinį kodeksą. O numatomas Tarnautojų etikos kodeksas tėra dar viena priemonė bent laikinai apraminti visuomenę. Visas aukščiausios valdžios bėdas bus bandoma suversti paprastiems valdžios klerkams – smulkiems valdininkėliams. Jau pats Tarnautojų elgesio kodekso projektas primena pasakėles, dargi gana prastai parašytas. Kad ir tokie teiginiai: „Pavyzdingais tarnautojais bus galima laikyti tuos darbuotojus, kurie savo pareigas atliks laiku ir kompetentingai, bus paslaugūs ir tolerantiški, pagarbiai elgsis su tarnautojais ir kitais asmenimis, konfliktines situacijas spręs taikiai ir mandagiai. Be to, tarnautojai darbe ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu privalės gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, o su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant orumo. Tai yra nepriekabiauti, nesirodyti neblaiviam ar apsvaigusiam“. Tai tiesiog šamaniškų užkalbėjimų šedevras, o ne kodeksas! Beje, labai panašus į daugelio dar prisimenamą „moralinį komunizmo statytojų kodeksą“, kuris anuomet sukėlė ištisą anekdotų bangą. Taip pat, be abejo, atsitiks ir su šiuo vadinamuoju Tarnautojų etikos kodeksu. Apie tai aiškiai pareiškė Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė J.Petraitienė, kuri teigė, kad Seimas, ėmęsis tokios „iniciatyvos“, nebendravo ne tik su jos vadovaujama profesine sąjunga, bet ir su kitomis nevyriausybinėmis visuomeninėmis organizacijomis. Taigi jau iš anksto buvo nuspręsta ir 2006-aisiais gyventi kaip ir anksčiau. Neturint jokių ateities veiklos perspektyvų ir gairių.

Todėl pesimistai prognozuoja naują stagnacijos bangą, tuo labiau kad faktiškai kol kas nėra rimtos politinės jėgos, o ypač asmenybių, kurios galėtų mesti iššūkius nomenklatūriniam-oligarchiniam režimui. Čia yra didelė dalis tiesos. Tuo labiau kad opozicija labiau skaldosi, tiksliau sakant, yra sumaniai skaldoma. Be to, opozicija neturi nei pinigų, nei rimtų rėmėjų, kurie galėtų pramušti gelžbetoninį žmonių mulkinimo priemonių bastioną, pirmiausia komercines televizijas ir visokias „leidinių grupes“. Bet kodėl opozicija nesugeba sudaryti šešėlinės vyriausybės, kaip būna Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų senųjų demokratinių valstybių? Tai būtų savotiškas alternatyvinių projektų pateikimo centras, su kurio pasiūlymais, net ir nenorėdama, privalėtų skaitytis dabartinė savanaudžių valdžia. Optimistai tikisi, kad šiais metais pagaliau atsikvošės pati visuomenė ir sugebės aktyviau per nevyriausybines ir pilietines organizacijas pareikalauti baigti pavojingą pačios valstybės egzistavimui valdančiosios grupuotės „virimą savose sultyse“. Tokių visuomenės aktyvėjimo užuomazgų atsiranda. Ir, padėk Dieve, kad iš tų besikalančių pilietiškumo daigelių išaugtų vaisiai. Juk iš tiesų laukti nebėra kada.

Pabaigai truputėlį naujamečio humoro. Kaimo turizmo asociacijos prezidentė R.Sirusienė, pasidžiaugusi miesčionių ir net užsieniečių antplūdžiu į kaimo turistines sodybas, viliasi, jog Lietuvos Vyriausybė ir Seimas 2006-aisiais žengs lemtingą žingsnį ir suteiks teisę gaminti naminukę. Tai yra „samagoną“. Pasirodo, tik tiek ir tetrūksta iki visuotinės laimės!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija