Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šventos Kalėdos jau nebe... šventos?

Prisimename vieną įspūdingiausių metų švenčių – Kristaus gimimo dieną – šv. Kalėdas. Ką tos Kalėdos reiškia visiems tikintiesiems, kokia tai svarbi šventė – nereikia nė aiškinti ar leistis į ilgus apmąstymus. Per Adventą katalikai ramiai, nesiblaškydami švenčia džiaugsmingą laukimą, ruošiasi Dievo sutikimui, Jėzaus Kristaus gimimo iškilmei. Laukdami šventų Kalėdų žmonės stengiasi atlikti gerus darbus, galvoti apie kitus, padėti vargstantiems, ligoniams, negalios ištiktiems, prisiminti šalia esančius, išpažinti savo nuodėmes, su visais susitaikyti, grąžinti skolas, dar kartą apmąstyti savo poelgius, atsigręžti į Bažnyčią, tikėjimo tiesas…

Pastaruoju metu pas mus tarsi būna jau dvi šventės – šv. Kalėdos ir Kalėdos. Jei Katalikų Bažnyčia skelbia apie šv. Kalėdas, tai „Maxima“, „Senukai“, Akropolis“, „Norfa“ bei kitokios prekybos firmos, įvairūs bankai vilioja visus kalėdiniais išpardavimais, kalėdinėmis nuolaidomis, kalėdinėmis dovanėlėmis ir kitomis kalėdinėmis (ne šventų Kalėdų) akcijomis. Štai „Maximos“ išleistas spalvingas net 51 puslapio katalogas (Nr. 19) skirtas „Jūsų svajonių Kalėdoms“. Spalvingos nuotraukos, graži reklama, visokios nuolaidos, skirtos net atskiroms Kalėdų „rūšims“: klasikinėms Kalėdoms, romantiškoms Kalėdoms, banguotoms (?!) Kalėdoms, žaismingoms Kalėdoms… Ir niekur nė žodžiu neužsiminta apie šv. Kalėdas. Kitas prekybos „monstras“ – „Senukai“ savo kataloge (Nr.12-98) kviečia: „Įžiebk Kalėdų žvaigždę kartu su „Senukais“, siūlo „artėjančioms Kalėdoms“ daugybę prekių, vilioja gausybe aukštos kokybės suvenyrų iš Italijos „stilingoms Kalėdoms“. Ir vėlgi – nė žodžio apie tai, kad Kalėdos visų pirma būna šv. Kalėdos.

Tokių pavyzdžių būtų galima suminėti ir daugiau, nes ir stambūs prekybos centrai, ir netgi nedidelės parduotuvės prieš šventes siūlo pirkėjams įvairias akcijas ir beveik visur pamirštami žodžiai „šventos Kalėdos“. Atrodytų, tarsi Lietuva būtų ne katalikų šalis, o kokia nors ateistų valstybė, kai niekam nerūpi nei tikėjimas, nei Dievas.

Štai kaip pasitiko šv. Kalėdas mūsų šalies televizijos. Labai retai kada galėjai išgirsti ar titruose pamatyti žodžius „šventos Kalėdos“. Užtat per dienų dienas kaip iš gausybės rago liejosi reklama. Žiūrovai buvo „maloninami“ žodžiais, kvietimais, žiūrėti įvairias laidas. „Mažiausių kainų Kalėdos“, „Kalėdos su LNK“, „Nacionalinės muzikos lygos kalėdinis turnyras“, „Atverkite duris Kalėdoms“, „Išsvajotos Kalėdos“, „Įžiebk Kalėdų žvaigždę“, „Su Ūkio banku Kalėdos turtingos, Naujieji laimingi“, „Kalėdų proga vaikiškos kainos“, „Kalėdinėje dėžutėje – vaistai….“, „Per Kalėdas – pasaulinių hitų premjera“ ir t.t.

Švenčių proga iš ekranų, radijo imtuvų liejosi ir senos, ir naujos melodijos, skirtos, deja, vėlgi ne šventoms, bet nežinia kokioms Kalėdoms. Mat dainose daug kur buvo minimas žodis „Kalėdos“, tačiau labai retai kur galėjai išgirsti „šventos Kalėdos“. Dar laimė, kad nors ant šventinių atvirukų nebuvo įsigudrinta parašyti sveikinimų „su Kalėdomis“, o kol kas dar dailininkai rašė „su šv. Kalėdomis!“ Ir kalendoriuose dar teko matyti užrašus „šv. Kalėdos“. Nors ne visuose. Kai kurių sieninių nuplėšiamų kalendorių leidėjai jau įsigudrino gruodžio šventes rašyti be žodelių „šventos“ – taigi tų kalendorių savininkai, jeigu tikėsime įrašais, ateinančiais metais turėtų švęsti „Kūčias“, ir „Kalėdas“, kai visiems katalikams įprasta švęsti šv. Kūčias, šv. Kalėdas.

Laikas bėga greitai. Netruks ateiti pavasaris, o su juo dar viena įsimintina katalikų šventė – šv. Velykos. Ir vėl viskas kartosis taip, kaipo buvo ir laukiant šv. Kalėdų. Vėl naujosios „šventovės“ – prekybos centrai, bankai siūlys „velykines nuolaidas“,„velykines kainas“, „velykines akcijas“, vėl apie artėjančias Velykas „trimituos“ radijo stotys, televizijos laidos. Ir vėl sulauksime dviejų švenčių – šventų Velykų ir… Velykų. Beje, netgi sovietmečiu, kai tikintieji ir kunigai buvo persekiojami, niekinami, kai vyko arši kova su „religiniais prietarais“ ir klestėjo ateizmas, netgi dauguma komunistų, komjaunuolių sėsdavo prie šv. Kūčių stalo, sveikindavo artimuosius šv. Kalėdų, šv. Velykų progomis. Tiesa, tai buvo daroma užsimaskavus, užsidangsčius langus tankiomis užuolaidomis, slapstantis, apsimetinėjant. Bet netgi tuomet, „buldozerinio ateizmo“ laikotarpiu, šios svarbios šventės nebuvo taip suvulgarinamos, sumaterialinamos, sumenkinamos, kaip dabar. Kaipgi kitaip pavadinsi tuos reklaminius triukus, visokiausias akcijas, prekių išpardavimus, be saiko, reikia ar nereikia, daugybę kartų minimas „Kalėdas“, „Velykas“, visai pamirštant, kad tai katalikiškos, šventos šventės.

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija