Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Grožis išgelbės pasaulį

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Kiekvieno mėnesio 13 dieną garsioje Lietuvos šventovėje Šiluvoje renkasi maldininkai padėkoti Dievui už malones ir prašyti Švč. Motinos Marijos globos. Kaip jau esame rašę, gruodžio 13 – ąją vyskupas Jonas Ivanauskas su keletu vyskupų ir gausybe kunigų bei patarnautojų koncelebravo šv. Mišias už literatūros meno puoselėtojus. Savo homilijoje jis kvietė susirinkusius maldininkus budėti, ištiesinti kelius ir džiaugtis bei už viską dėkoti Dievui, nes Evangelija – Geroji Naujiena – skelbia: ,,Dievas su mumis. Čia ir dabar“. Vyskupas klausė: ,, Kodėl tiek daug liūdesio? Juk girdime džiugią Naujieną“. Liūdesio priežastis – nuodėmė. O vienintelis kelias – atsivertimas, apsivalymas. Be asmeninio susitikimo su Dievu, Jo negalėsime pažinti. Vyskupas kvietė atverti akis Gerajai Naujienai, suvokti, kad Dievas yra su mumis ir varge, ir sunkumuose, ir džiaugsme. Ragino be baimės prisileisti Kristų prie savęs, nes Jis atėjo dėl mūsų.

Atviromis širdimis dalyvavę Eucharistijoje, buvome pakviesti į Jono Pauliaus II namų salę. Čia, prie puodelio kavos, dalijomės mintimis apie Jono Pauliaus II ,,Laišką menininkams.“ Šį laišką Popiežius parašė 1999 m. balandžio 4. d. Tačiau jis dar aktualesnis tapo po jo mirties.

Poetas, Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius trumpai pakomentavo pagrindinius Šventojo Tėvo teiginius, išdėstytus laiške. Jis pradėtas Pradžios knygos žodžiais. O dialogas – tai naujas vilties vardas. Koks skirtumas tarp ,,kūrėjo“ ir ,,menininko“? Pats žmogus nėra pagrindinis kūrėjas. Jis pašauktas Dievo ir atspindi Jo atvaizdą. Jis yra atskaitingas Dievui. Kūrėjas yra tik Dievas, kuris padaro pačią būtį, o menininkas naudojasi tuo, kas jau sukurta Visagalio ir suteikia tai esamybei formą bei reikšmę. Menininko pašaukimas yra gyvenimui realizuoti, bet ne griauti. Savo kūriniais menininkas kalba ir bendrauja su kitais. Todėl meno istorija yra ne tik kūrinių, bet ir žmonių istorija. Menininkas, pajutęs pašaukimą juo būti, sykiu suvokia pareigą ir atsakomybę. Jis turi tarnauti artimui ir visai žmonijai. Kūnu tapusio žmogaus slėpinys yra Jėzus Kristus. Jis yra ,,centras, kuriuo reikia remtis, norint įminti žmogaus egzistencijos, sukurto pasaulio ir paties Dievo mįslę“. Jėzus Kristus dovanojo žmonijos istorijai Evangelijos tiesos bei gėrio lobį. Taigi ir šiandien Šventojo Rašto įkvėpti kūriniai, sukurti tikinčiųjų ir netikinčiųjų, yra nepaaiškinamo slėpinio atspindys. Laiške analizuojamos meno ištakos nuo pasaulio pradžios: apžvelgiama istorinė Viduramžių, Renesanso ir paskutiniųjų šimtmečių meno raida, paminint ir garsiausius pasaulio menininkus. Naujaisiais laikais, kada įsitvirtino humanizmas, kuriam būdingas Dievo buvimo neigimas, Bažnyčia ir toliau ieško dialogo su menininkais. Popiežius cituoja žodžius, kuriais II Vatikano Susirinkimas kreipėsi į menininkus: ,, Šiam pasauliui, kuriame gyvename, kad nepultum į neviltį, reikia grožio. Grožis, kaip ir tiesa, pradžiugina žmogaus širdį ir yra brangus vaisius, atsparus griaunančiam laiko poveikiui, vienijantis kartas ir leidžiantis joms suartėti per susižavėjimą“. Taigi Bažnyčiai reikia meno, kaip ir menui reikia Bažnyčios. Menininkai sėmėsi ir semiasi įkvėpimo iš Evangelijos versmės. Jie kviečiami įvykdyti misiją, bet ne dėl garbės. Laiške linkima menininkams per Šventąją Dvasią, ,,Dvelksmą“, patirti naujų kūrybinių įkvėpimų. Nes ,,grožis išgelbės pasaulį“. Popiežius, remdamasis Adomo Mickevičiaus žodžiais, „iš chaoso kyla dvasios pasaulis“, linki: ,,Tegul jūsų menas padeda atskleisti grožį, kuris kaip Dievo Dvasios atspindys perkeistų materiją atverdamas žmogaus dvasią amžinybės pojūčiui“.

Literatūros kritikas A.Guščius susirinkusių rašytojų, poetų, literatų vardu padėkojo organizatoriams už šį susitikimą. Šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje, sklandanti Šventojo Tėvo aura darė jį slėpiningai jaudinantį. Rašytojas J.Aputis pažymėjo, kad dideli dalykai gali slypėti ir labai mažame kupstelyje. Nereikia bijoti mažo žmogaus. Slėpinys – duotybė, kaip kodas, duotas menininkui. Prof. E.Bukelienė pakvietė kunigus į rašytojų klubą. Ji kvietė skleisti šias Popiežiaus mintis, nes jau gyvename postmodernizmo saulėlydyje. Poetė M.Kontrimaitė siūlė šį laišką apsvarstyti studentams universitetuose. Doc. A.Žalys akcentavo, kad ir gamta padovanojo saulėtą dieną įeinant Bažnyčiai į menininkų būrį. Pakvietė atvykti į Rašytojų sąjungą.Poetas V.Braziūnas siūlė laiško tekstą paskelbti kuriame nors menininkų laikraštyje. Poetė M.Kudarauskaitė papasakojo, kad studentai ilgisi meninių vertybių. Poetui A.Grybauskui šis laiškas – džiaugsmingas. Jame akcentuojama vertybių hierarchija ir užbraukiamas postmodernizmo chaosas, iškeliama proto reikšmė ir teigiama, kad šiuolaikinio mokslo pasiekimai neprieštarauja tikėjimui.

J.Taločkaitė buvo netikinti. Ji paliudijo, kad surado Dievą ir dabar rašo Jo garbei eiles. Keletą eilėraščių perskaitė renginio dalyviams. ,,Užliekim Žemę Dievo meile...“, – kvietė autorė.

Užbaigdamas susitikimą, vyskupas J. Ivanauskas kalbėjo, kad mes visi esame Dievo vaikai. Visi esame Bažnyčia. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip išreikšti save. Vyskupas pakvietė menininkus įsiraukti į Šiluvos jubiliejaus paminėjimą, kuris vyks 2008 metais. Bus minima Švč.M.Marijos apsireiškimo 400 metų sukaktis. Pasiguodė, kad, be Žemaitės ,,Kelionės į Šidlavą“, daugiau ir nėra nieko parašyta.

Per laikraščio puslapius perduodu Šventosios Dvasios ,,Dvelksmą“, kuris sklandė tarp mūsų Marijos šventovėje Šiluvoje, visiems literatūros meno kūrėjams ir puoselėtojams. Tegul nauji kūrybiniai įkvėpimai suranda paslėptas grožio gelmes ir apšviečia Lietuvos tamsybes.

Šiluva, Raseinių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija