Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vertikalė

Petras KATINAS

Sparčiai pildosi buvusio Rusijos ministro pirmininko Viktoro Černomyrdino dar B.Jelcino valdymo laikais pasakyti žodžiai, jog kad ir kokią partiją Rusijoje kurtum, vis tiek išeina SSKP. Atėjus valdžion V.Putinui, šie žodžiai visiškai pasitvirtino. Praėjusius metus galima pavadinti SSKP pakaitalo valdžios partijos „Jedinnaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) metais. Ši valdininkų ir naujosios nomenklatūros partija netgi turi savo „pagalbininką ir rezervą“ – vadinamąjį jaunimo judėjimą „Naši“. Neatsitiktinai šis judėjimas Rusijoje vadinamas „Putinjugendu“, analogija su Hitlerio hitlerjugendo jaunimo organizacija. Taigi V.Putino „Jedinnaja Rossija“, atrodo, galutinai nustūmė į pašalius ne tik komunistų partiją, bet ir buvusio V.Putino favorito, buvusio jo specialaus atstovo Kaliningrado sričiai Dmitrijaus Rogozino įkurtą šovinistinę „Rodina“ („Tėvynė“).

Aiškiai Kremliaus, o tikriausiai asmeniniu V.Putino nurodymu, Maskvos Dūmos rinkimų išvakarėse D.Rogozino „Tėvynė“ buvo suskaldyta. Tai buvo didelis smūgis D.Rogozinui, nes kur jau kur, o Maskvoje jis tikrai tikėjosi jeigu ne pergalės, tai bent jau tapti didele frakcija Rusijos sostinės Dūmoje. „Tėvynė“ lošė, atrodo, nepralošiama korta – neapykantos skleidimu Maskvoje gyvenantiems atvykėliams iš kitų regionų, ypač iš Kaukazo ir Vidurinės Azijos vadinamiesiems „tamsaus gymio“ imigrantams. D.Rogozinas žinojo, ką daro. Apklausų duomenys rodo, kad Maskvos gyventojai nekenčia atvykėlių, kaltina juos padarančius daugiausia nusikaltimų. Tačiau prieš pat rinkimus V.Putinas dar kartą suvaidino demokratą ir puikiai pasinaudojo „Tėvynės“ sukurtu rinkimų klipu, kuriame įžeidinėjo atvykėlius ir reikalavo išvyti juos iš Maskvos. Likus iki rinkimų porai dienų, Rusijos aukščiausiasis teismas už „nacionalinės neapykantos ir šovinizmo“ kurstymą pašalino „Tėvynę“ ir jos kandidatus iš rinkimų sąrašo. Valdantieji irgi iš anksto pasirūpino, kad rinkėjų dalyvavimo rinkimuose procentas būtų sumažintas nuo 30 iki 20 procentų. Tai buvo padaryta puikiai žinant, jog dauguma maskviečių neketina gaišti laiko ir eiti prie balsadėžių.

Na, o V.Žirinovskio vadinamieji liberaldemokratai irgi jau nebekelia jokio pavojaus „Jedinnaja Rossija“ partinei monopolijai. Dabar jie reikalingi tik patriukšmauti prie Ukrainos, Gruzijos ir Baltijos valstybių ambasadų. Žirinovskininkams kol kas leidžiama pašūkauti vien todėl, kad jų atstovai Dūmoje visada balsuoja už valdžios partijos pasiūlymus. Be to, naujasis rinkimų įstatymas faktiškai užkirto kelią mažoms partijoms patekti į Dūmą ir kitas renkamąsias institucijas, nes gerokai pakeltas rinkimų barjeras. Dabar į Dūmą galės patekti tiktai tos partijos, kurios įveikia 10 proc. barjerą. Ši naujovė jau buvo išbandyta gruodžio pradžioje įvykusiuose Maskvos bei Kostromos srities vietinių Dūmų rinkimuose. Ypač daug dėmesio buvo skirta Rusijos sostinės Dūmai. Kaip ir buvo planuota, valdančioji „Jedinnaja Rossija“ surinko per 47 proc. balsų ir naujoje Maskvos Dūmoje turės 28 vietas iš 35. Beje, tą pačią dieną buvo renkami ir du kandidatai į laisvas vietas Rusijos Valstybės Dūmoje. Buvo išrinkti aršūs imperininkai – žinomas kino režisierius nacionalistas Stanislavas Govoruchinas ir KGB veteranas Sergejus Šavrinas.

Tiesa, į Maskvos Dūmą pateko ir keli komunistai, tačiau jie jau seniai Valstybės Dūmoje ir kitose renkamose institucijose paklusniai balsuoja už valdančiosios „Jedinnaja Rossija“ pasiūlymus. Komunistams, kaip ir žirinovskininkams, leidžiama tik patriukšmauti mitingėliuose, neva reikalaujant „socialinio teisingumo“.

Taigi gruodžio rinkimus Maskvoje, o ypač neseniai įvykusius „parlamento“ rinkimus Čečėnijoje galima drąsiai pavadinti demokratijos spektakliais. Ypač Čečėnijoje. Čia už valdžios partiją „Jedinnaja Rossija“ kandidatus „balsavo“ net 60 proc. rinkėjų. Vadinasi, buvęs premjeras, dabar Rusijos ambasadorius Ukrainoje V.Černomyrdinas buvo visiškai teisus – „modernizuota“ SSKP kaip valdžios partija atsikūrė „Jedinnaja Rossija“ pavidalu.

„Jedinnaja Rossija“ nariai galėjo, sutikdami 2006-uosius, gausiai laistytis šampanu. Per praėjusius metus partija laimėjo 18 iš 20 vietinių rinkimų, dviejuose užėmė antrą vietą. 2005-ieji pasižymėjo dar ir tuo, kad Rusijos regionų gubernatoriai, netgi užkietėję komunistai, ėmė masiškai stoti į V.Putino partiją. Per metus į „meškos“ (toks „Jedinnaja Rossija“ simbolis) partiją įstojo dar 23. Dabar partijos nariais yra 65 gubernatoriai – absoliuti dauguma. Keli likusieji įstos į „meškos“ partiją šiemet. Tiesa, dabar regionų gubernatorius baudžia ir pamalonina ne rinkėjai, o pats V.Putinas. Per metus Rusijos prezidentas paskyrė 43 regionų gubernatorius. Iš jų – tiktai dvylika naujokų.

Pats V.Putinas, norėdamas ir toliau mulkinti savo bičiulius senojoje Europoje, toliau žaidžia pseudodemokratinius žaidimus. Taip Rusijos prezidento iniciatyva, likus savaitei iki Naujųjų metų, buvo suformuoti vadinamieji Visuomenės rūmai („Obščestvennaja palata“). Buvo skelbiama, kad į tuos rūmus įeis geriausieji iš geriausių, kurie turės pranešti valdantiesiems „liaudies balsą“. Žinomų Rusijos žmonių ten iš tiesų netrūksta: ir politikų, ir verslininkų, t.y. „naujųjų rusų“, estrados princų ir princesių, dailininkų ir aktorių. Tiktai nėra nė vieno tos pačios „liaudies“ atstovo. Pasak rusų publicisto Vitalijaus Cepliajevo, kalbant tų paprastų žmonių kalba, jie Rusijoje turi vieną pareigą: uždirbti milijonus oligarchams. Iš tiesų tuose Visuomenės rūmuose tarp 126 žmonių ir visuomenės veikėjų – 15 oligarchų, dešimt Kremliaus kontroliuojamų laikraščių, žurnalų, televizijos kanalų vadovų, aštuoni – Stačiatikių Bažnyčios „ganytojai“, aštuoni – bohemos atstovai ir t.t. Tiesa, yra viena studentė. Bet ir ta – V.Putino „putinjugendo“ „Naši“ atstovė. Viena iš tų visuomenės atstovų – rusiškojo popso primadona A.Pugačiova, žurnalistų paklausta, ką ji veiks tuose Visuomenės rūmuose, atsakė: „Aš politika neužsiimu. Esu visuomenės veikėja“. Paprašyta patikslinti, kaip ji supranta, kas yra visuomenės veikėjas, primadona atsakė trumpai: „Nežinau“. Beje, tarp tos „palatos“ narių yra ir Kremliaus dvaro skulptorius Z.Ceretelis, apdovanotas ordinais ir medaliais bei daugybe premijų. Taigi Pugačiova, Ceretelis ir panašūs, pasirodo, labiausiai žino rusų tautos lūkesčius ir išmano, ko ji nori iš valdžios.

Viena aišku – V.Putino sugalvota „valdžios vertikalė“ 2005-aisiais galutinai įsitvirtino. Tik vietoje SSKP Centro komiteto – užgrūdinti KGB-FSB kadrai, neregėtai pralobę oligarchai. Tačiau politinis kursas – paversti Rusiją pasaulio tvarkdariu ir baubu – išlieka tas pats.

Tiktai įdomu, kaip dabar elgsis labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių klubas, vadinamas Didžiuoju aštuonetu – D-8. Mat nuo 2006 m. sausio 1-osios šiam klubui pirmininkauja Rusija, t.y. prezidentas V.Putinas. Ar jis ir toliau vaidins demokratą, o didžiųjų Vakarų valstybių lyderiai paklusniai linkčios galvomis, pritardami kaip anksčiau, jog, pavyzdžiui, Čečėnijos genocidas yra Rusijos vidaus reikalas, o KGB generolai ir pulkininkai, užvaldę Kremlių, yra kertiniai demokratijos stulpai?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija