Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sausio 13-oji

Akistata su rusų tanku Virgilijaus USINAVIČIAUS nuotrauka

Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus… Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941-ųjų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties ciklo spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę… Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio…

Ištikimybė Krikšto sakramentui reiškia „taip“ gyvybės kultūrai

Mindaugas BUIKA

Krikštas šiandien yra didis „taip“ gyvybei, „taip“ Kristui, „taip“ tam, kuris įveikė mirtį“, – sakė Šventasis Tėvas

Popiežius Benediktas XVI vėl nustebino įspūdingu pamokslu, - šį kartą pasakytu be iš anksto parengto teksto, - kuriame karštai gynė gyvybės kultūrą. „Mūsų laikais mes turime sakyti „ne“ plačiai išsiplėtojusiai mirties kultūrai. Sakydami „ne“ šiai kultūrai mes kartu turime stiprinti gyvybės kultūrą“, - kalbėjo Šventasis Tėvas praėjusį sekmadienį, sausio 8 dieną, Viešpaties Krikšto šventės homilijoje, tose apeigose taip pat pakrikštydamas grupę italų naujagimių.

Pagrįstos Šventojo Sosto rekomendacijos neokatechumenams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II su „Neokatechumeninio kelio“ vadovais Kiku Argeliju, Karmen Ernandes ir kun. Marijumi Peciu

Prieštaringos liturginių naujovių iniciatyvos

Prieš apžvelgiant naują popiežiaus Benedikto XVI potvarkį su rekomendacijomis, kad „Neokatechumeninis kelias“ ištaisytų savo liturginę praktiką pagal Bažnyčios normas, tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje primenama įspūdinga prieškalėdinė Šventojo Tėvo kalba (žr. „XXI amžius“, 2005 m. gruodžio 30 d., Nr. 99) Romos kurijai, kurioje iškeliama eucharistinio pamaldumo reikšmė. Pasidžiaugęs, kad Bažnyčioje iš naujo atgyja Eucharistijoje esančio Viešpaties adoravimo tradicija, Popiežius priminė, kad, po II Vatikano Susirinkimo vykdant liturginę reformą, buvo susidariusi neigiama tendencija, kada „šv. Mišios ir adoracija dažnai priešpriešintos viena kitai: pagal tuo metu paplitusią sampratą eucharistinė duona yra pateikta valgyti, o ne kontempliuoti“.

Vaikai giedojo Jėzui

Jaunieji atlikėjai Ričardas, Vitė ir Lukas

Kaunas. Nors šv. Kalėdų šventės jau praėjo, tačiau iš tikrųjų kai kurie akcentai dar papildo tų iškilių dienų dvasinį skambesį. Vienas tokių akcentų – praeitą sekmadienį Kaune, Šilainių Šv. Dvasios parapijos Šv. Mergelės ir Kankinės Kotrynos seserų vienuolyne įvykęs Kauno miesto vaikų kalėdinių giesmių festivalis. Jį surengė miesto Kultūros ir švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyrius, Šv. Mergelės ir Kankinės Kotrynos seserų vienuolynas, pagrindinis organizatorius – netoliese, kalno papėdėje, įsikūręs vaikų lopšelis–darželis „Dobilėlis“.

Minėjo kunigystės 50-metį

Kun. Vytautas Aloyzas Marozas Broniaus VERTELKOS nuotrauka

PANEVĖŽYS. Kun. Vytautas Aloyzas Marozas rugpjūčio 20 dieną atšventė 75-erių metų sukaktį, o gruodžio 18 dieną minėjo auksinį kunigystės jubiliejų. Gruodžio 18 dieną Sumos šv. Mišias Šv. apaštalo Petro ir Povilo bažnyčioje aukojo kunigas jubiliatas su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku ir vyskupu emeritu Juozu Preikšu.

Vytautas Marozas gimė 1930 m. rugpjūčio 20 d. Ramygaloje, religingoje šešių vaikų šeimoje. 1950 metais baigė Ramygalos vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Studijuodamas Kaune ateidavo į Kauno Arkikatedrą pasimelsti, buvo uolus ministrantas.

Kiekvienas turėtume padėti, kai Dievas perteklių duoda

Prie Kūčių stalo – 118 varguolių

Vladas ir Darius Zubrai su Alytaus Šv. Angelų sargų parapijos „Caritas“ vadove Aldona Vasiliauskiene Zitos Stankevičienės nuotrauka

ALYTUS. Šv. Angelų Sargų parapijos „Caritas“ savanoriai Kūčių stalą šiemet padengė net 118-ai nelaimėlių. Susirinkusiuosius kalėdaičiais apdalijo, pasninko valgiais nukrautą stalą palaimino dekanas kun. Arūnas Užupis. Silkių, žuvų ir aliejaus šventėms padovanojo ištikimiausia rėmėja parduotuvė „Maxima“ ir varguolius dažnai šelpianti kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“. Mielinių kepinių nepagailėjo kepyklėlė „Rixa“ ir „Maximos“ kepėjos. Pagardų ir pomidorų padažo atseikėjo „Stiklinis“ restoranas, o cukraus ir gaiviojo gėrimo – AB „Alita“. Daržovių įvairioms mišrainėms atvežė Rožučių kaimo ūkininkai Monikutė ir Vladas Zubrai. Šie atjautūs geradariai Kūčių stalui pririnko ir kelis maišus gražesnių obuolių.

Vyskupo apsilankymas pradžiugino ir suaugusiuosius, ir vaikus

Kalėdų Seneliui į pagalbą atėjo Varnių parapijos klebonas kan. Jonas Petrauskis ir nykštukas

VARNIAI. Šv. Kalėdų antrą dieną, gruodžio 26-ąją, Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta svečiavosi Varniuose. Tiesa, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kanauninkas Jonas Petrauskis truputį nerimavo, ar vaikai, išsidūkę prie kalėdinių eglučių, nepamirš susitikimo su vyskupu, apie kurio atvykimą jau buvo pranešta iš anksto. Ir susitikimo diena pasitaikė žvarboka. Susitikimas su vyskupu buvo numatytas pusę dvylikos dienos, tačiau vaikai ir jaunimas jau apie dešimtą valandą būriavosi prie Šv. apaštalo Petro ir Pauliaus Katedros. Tad klebono nerimas atlėgo.

Užgeso Aukštaitijos žiburys

A†A mons. jubil. teol. dr. Jonas Juodelis (1921-1947-2006)

Mons. dr. Jonas Juodelis

Sausio 7 dieną mirė Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos klebonas emeritas mons. jubil. teol. dr. Jonas Juodelis. Jis gimė 1921 m. gegužės 21 d. Liudiškių vienkiemyje, Anykščių parapijoje. Mokėsi Anykščių pradinėje mokykloje ir progimnazijoje bei Panevėžio vyrų gimnazijoje. Nuo 1942 iki 1947 metų mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Vyskupas K. Paltarokas 1947 m. birželio 29 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje įšventino jį kunigu.

Grimasos

Petras KATINAS

Artėjant tragiškojo 1991 m. sausio 13-osios penkiolikmečio paminėjimui, Prezidento iniciatyva surengtas visuomenės veikėjų, politikų, švietimo ir mokslo darbuotojų, istorikų pasitarimas apie valstybinio, pilietinio, tautiškumo ir patriotizmo ugdymą visuomenės daugumos buvo įvertintas gana palankiai. Tiktai ar ne per ilgai laukta? Juk pasitarime buvo daugiausia kalbama ne tiek apie tų minėtų vertybių ugdymą, kiek apie jų nebuvimą. Bet kitaip ir būti negalėjo. Juk tikėtis, kad apie patriotizmą ir pilietiškumą, tuo labiau tautiškumą galėtų susimąstyti ar prakalbėti dabartinė viskam abejinga „koalicinė“ valdžia, kaip, beje, ir buvusi socialdemokratų ir socialliberalų „grupė draugų“, – bergždžias reikalas.