| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Sausio 13-oji
Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941-ųjų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties ciklo spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių, kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui prieš mane ir po manęs Kokia trumpa mūsų atmintis ar galime greitosiomis pasakyti nors vieną vardą ar pavardę žuvusio Kražiuose, sukilimuose ar pagaliau tą taip netolimą Sausio 13-ąją? Greitosiomis pasakyti, įvardyti? Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą skolon, jų gyvybės, jų bevardės aukos sąskaita kaltės jausmo kad ne tu jų vietoje, kad tebesi, kad tuščiai bėga tavo dienos, už kurias sumokėjo jie. Kas mes būtume be pavydo kad jie jau ten, Amžinybėje, o tu dar čia paskendęs profaniškoje pilkųjų savo dienų tėkmėje, o akistatos su raktininku neišvengt Kas mes būtume be jų globos iš ten, iš aukščiau, jų visaapimančios, atlaidžios ir supratingos meilės mums, žemės kurmiams, įsiraususiems į savo suplikusio gyvenimo urvelius? Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos geltonos, žalios gyvybės ir raudono kraujo spalvų? Be šitos iš istorijos glūdumų išnyrančios ir miglotos ateities ūkuose ištirpstančios procesijos kas mes būtume? Ir ar būtume išvis? Algirdas PATACKAS
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |