Atnaujintas 2006 sausio 20 d.
Nr.6
(1406)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Panevėžio vyskupas neteko sesers

Bronius VERTELKA

Kauneckų šeima 1972 metais.
Sėdi tėvai, stovi vaikai Stasė ir Jonas

Skaudus smūgis ganytojui

Sausio 13-ąją, kada buvo minimos kruvinųjų įvykių Vilniuje 15-osios metinės, nutrūko trapus Stasės Kauneckaitės gyvybės siūlas. Jai ėjo 75-ieji. Panevėžio vyskupo sesers palaikai buvo pašarvoti Aukštaitijos sostinės Kristaus Karaliaus Katedros kriptoje. Buvo išreikštas pageidavimas prie jos karsto nedėti gėlių ir vainikų, bet ta intencija aukoti senelių globos namams.

Sausio l6-ąją, pirmadienį, karstas su S. Kauneckaitės palaikais buvo perneštas į šventovės vidų. Už velionę šv. Mišias aukojo vysk. J. Kauneckas. Dalyvavo apie 30 Panevėžio vyskupijos kunigų, vienuolės, klierikai. Kreipdamasis į gausiai susirinkusius tikinčiuosius, ganytojas padėkojo už jam parodytą nuoširdžią užuojautą netekus artimo žmogaus.

Prasiveržė darbštumo dėka

Per pamokslą vyskupas glaustai papasakojo sesers gyvenimo istoriją. Stasė buvo ketvirtas vaikas gausioje Veronikos ir Petro Kauneckų šeimoje. Pasvalio rajono Trajoniškių kaime tėvai turėjo 30 ha žemės. Kaip ir daugelis to meto ūkininkų, jie irgi neišvengė skolų. Atėjusi sovietinė valdžia į tai neatsižvelgė ir Kauneckus palaikė buožėmis. Todėl Stasė negalėjo tikėtis geresnio darbo. Svajojo apie dantų gydytojos specialybę, o buvo priversta krimsti buhalterijos mokslus. Dirbdama Pasvalio banko vyriausiojo buhalterio pavaduotoja. S.Kauneckaitė buvo pastebėta kaip puikiai savo darbą išmananti specialistė. Ji paskiriama dirbti Biržų banko vyriausiąja buhaltere.

Tylioji laisvės kovotoja

Vyskupas ne be reikalo savo seserį pavadino tyliąja kovotoja už Lietuvos laisvę. Nors Stasė nebuvo partizanė ir savo rankose nelaikė ginklo, tačiau ji ne mažiau išgyveno kančių ir vargo. Simboliška tai, jog apie tokius panašaus likimo žmones sausio 13-ąją per televiziją buvo parodytas filmas „Vienui vieni“.

1978 m. lapkričio 13-ąją J.Kauneckui įsitraukus į Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklą, bemat pas jo seserį prisistatė saugumiečiai. Nekviesti svečiai ir vėliau pasirodydavo nelauktai. Sušlubavus S.Kauneckaitės sveikatai, ji buvo išvežta gydytis į ligoninę. Papūtus laisvės vėjams, gerėjo ir jos sveikata.

Traukė Biržai

Svečiuodamasi pas brolį Joną, Stasė pasiilgdavo savo butelio Biržuose. Tačiau ten persišaldžiusi, ji atguldavo. S.Kauneckaitė sirgo vėžiu, bet gydytojai teigė, kad šią sunkią ligą ji jau buvo įveikusi. S.Kauneckaitė mirė dėl kitos ligos. Vysk. J.Kauneckas padėkojo Panevėžio ir Biržų medikams už jų nuoširdumą ir parodytą jautrumą, gydant jo seserį.

Pamirštami likę didvyrių šešėlyje

Žodį taręs monsinjoras Juozapas Antanavičius teigė, jog tikintieji į Katedrą atėjo norėdami išreikšti nuoširdžią užuojautą savo mylimam vyskupui. Kartu taip jie išreiškė pagarbą visiems, kurie buvo priversti kentėti. „Ne vien paprastiems, bet ir dideliems reikia meilės, užuojautos ir palaikymo, – buvo įsitikinęs Upytės klebonas. – Tačiau dažnai pamirštame tuos, kurie liko didvyrių šešėlyje“. Tokia, anot jo, buvo ir velionė.

Virš kapo siūruos uosiai

S.Kauneckaitė palaidota senosiose Daujėnų kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo S.Kauneckaitės broliai ir seserys, didelis būrys giminių, kunigų, vienuolių, klierikų, tikinčiųjų. Čia jau ilsisi vysk. J.Kaunecko tėvų palaikai. Tėvo jis neteko prieš 25, motinos – prieš l7 metų. Vyskupas savo seseriai palinkėjo ramaus amžino miego. Virš amžinam poilsiui atgulusios S.Kauneckaitės kapo dabar siūruos aukšti uosiai.

S.Kauneckaitės laidotuvėms buvo panaudotos jos turėtos santaupos. Katedroje suaukotos lėšos bus atiduotos senelių globos namams.

Originalus antkapinis paminklas

Prie Kauneckų šeimos kapo stovi stogastulpis su jame įstatyta medžio skulptūra, kuri vaizduoja pavargėlį. Antkapiniame paminkle išraižyti žodžiai: „Palaiminti, kurie trokšta teisybės, jie bus pasotinti“. Jie paimti iš Šventojo Rašto. Stogastulpio autorius – tauragiškis medžio meistras.

Panevėžys – Daujėnai, Pasvalio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija