Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Nazareto šeimų judėjimo atgarsiai

Jaunieji vyskupijos Šeimų šventės dalyviai po šv.Mišių eina iš Šv.Onos bažnyčios

Šeimų šventės akimirka

Lazdijai. Sausio 7 dieną Lazdijuose vyko vyskupijos Šeimų šventė. Ją organizavo Vilkaviškio vyskupijos kurija ir Šeimos centras. Pagrindinis šventės rėmėjas – Vokietijos katalikų fondas ,,Renovabis“. Kaip pažymėjo Šeimos centro direktorė Lina Braukylienė, remiantis šv. Šeimos – Švč. M. Marijos ir šv.Juozapo pavyzdžiu, jau trečius metus iš eilės bandoma sukviesti draugėn gausesnes vyskupijos šeimas. Čia jos gali pabendrauti, pasidalyti patirtimi, pajausti svarbą ir atsakomybę siekiant išsaugoti tvirtą šeimą, tautą, valstybę. Žinoma, ir pasilinksminti. Siekiama, kad tokie suėjimai taptų susitikimų modeliu dekanatuose, parapijose. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Jas koncelebravo ir homiliją sakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu su vyskupu šv. Mišias aukojo jo generalvikaras mons. Arūnas Poniškaitis, Šeimos centro kuratorius kun.Gintautas Kuliešius, svečiai iš Lenkijos, Nazareto šeimų judėjimo atstovai kun. Cezaris Sieminskis ir kun. Andžejus Stypulkovskis.

Vyskupas maldininkams palinkėjo, kad ir susitikimas taptų gaivus ir skaidrus kaip saulėta žiemos diena. Pasak jo, susitikimo tikslas yra patirti mielą, krikščionišką bendrystę. Pasidalyti gėriu ne kaip pinigais, kuriuos atidavus lieka tuščia piniginė. Kuo daugiau gėrį daliji, tuo labiau jis gausėja. Reikia dalytis šeimos patirtimi, nes šeima jau nuo pirmųjų krikščionybės metų pasižymėjo solidarumu, malda, materialine pagalba. Šiandien aplinka nėra labai palanki šeimai. Jai reikia pagalbos. Reikia kreiptis į Kūrėją, prašyti Jo malonės. Svarbus ir asmeninis augimas su Kristumi savo parapijoje, vyskupijoje. Geriausia pagalba yra Eucharistijos šventimas. Tik išgyvendami bendrystę tarpusavyje, išgyvensime bendrystę su Dievu, kuris atiduoda save dovanai ir užtikrina, kad bendrystė niekada nesibaigs.

Po šv. Mišių renginio dalyviai rinkosi į parapijos salę, kur vyko agapė. Po jos suaugusieji iškeliavo į kultūros centrą, o su pasilikusiais vaikais bendravo, jiems parodė spektaklį ,,Bėgimas į Egiptą“ Vilkaviškio parapijos jaunimas (vadovė sesuo Dalia). Kultūros centre toliau renginį vedė mons. A.Poniškaitis. Sveikinimo žodį tarė vysk. R.Norvila. Svečias iš Lenkijos, Nazareto šeimų judėjimo sekėjas varšuvietis Radoslavas Kravčykas papasakojo, kaip išmoko atrasti Dievą. Radoslavo pirmas sūnus gimė Anglijoje. Jis dalyvavo gimdyme, po to kartu su žmona gėrė arbatą, džiaugėsi kūdikiu. Antras vaikelis – dukra pasaulį išvydo Lenkijoje, tuo laiku ten buvo uždrausta lankytis gimdymo namuose. Kai jis palydėjo žmoną į gimdymo skyrių, medicinos darbuotoja jį aprėkė ir išvijo. R. Kravčykas susinervinęs paskambino savo dvasios tėvui. Šis, šiek tiek patylėjęs, pasakė: ,,Prisimink, kaip buvo Betliejuje. Šventoji Šeima Nazarete susidūrė su didesnėmis bėdomis, negu tu. Jų niekas nepriėmė, Marija turėjo gimdyti tvarte...“ Taip jaunas tėvas suprato, kad jų šeimos situacija yra daug geresnė. Jis turi dėkoti Dievui, o ne triukšmauti.

Kitas gyvenimo įvykis suartino jo šeimą. Kai vaikai nueidavo miegoti, Radoslavas kartais pasižiūrėdavo televizorių. Ne visos laidos buvo geros. Tačiau, negalėjęs atsispirti pagundai, jas toliau žiūrėjo. Pasitaręs su žmona, nutarė išvežti televizorių iš namų. Kai vaikai panoro pažiūrėti jų mėgstamą ,,Labanaktuko“ laidą, tėvai pasakė, kad televizorius atiduotas taisyti. O vakare tėvai visus keturis vaikus suguldė į lovą, iš šonų įsitaisė patys ir pradėjo skaityti K.S.Liuiso ,,Narnijos kronikos“ pasakas. Tai kas vakarą trukdavo apie pusvalandį. Po dienos darbų vaikai galėjo klausytis tėvų balso, bendrauti, labiau suartėti. Taip jie skaitė daugelį metų, iki vaikai paaugo. Taigi iš tiesų Dievas „neatėmė“ televizoriaus, bet suteikė malonę šeimai bendrauti. Ir daugeliu atvejų iškilęs rūpestis tapdavo Dievo palaima. Tačiau tai pasiekta per ilgą laiką, per kunigą, Bažnyčią, nuolatinį bendravimą su Dievu. Dabar R. Kravčykas neįsivaizduoja savo gyvenimo be Dievo pagalbos.

Kun. C.Sieminskis pristatė Nazareto šeimų sąjūdžio įkūrėjo Tadeušo Daičerio knygą „Tikėjimo įžvalgos“, kitas šio autoriaus knygeles, išleistas lietuvių kalba. Nazareto šeimų judėjimas įkurtas 1985 metais. Šiandien jis išplitęs keliose dešimtyse šalių visuose pasaulio žemynuose. Jo sekėjų yra ir Lietuvoje. „Sąjūdis siekia, kad šeimose, taip pat visų – kunigų, vienuolių ir laisvų žmonių – gyvenime įvyktų tai, ko norėjo Jėzus Kristus: „Kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų“. Nėra jokio triukšmo, jokios reklamos. Sąjūdis plinta per pačius žmones“ (kun. prof. Renė Laurentinas). Kun. C. Sieminskis aiškino Kalėdų prasmę.

Kun. A.Stypulkovskis pakvietė vyskupą, kunigus ir visus maldininkus, besidominčius šeimos stiprinimo galimybėmis, atvykti vasario 17–18 dienomis į Šiluvą, kur Nazareto šeimų judėjimo atstovai ves rekolekcijas. Jis pažymėjo, kad Nazareto šeima – tai šeima ir kunigas. Jis sakė daug laiko praleidžiantis su šeimomis ir jaučiąs, kaip joms reikalingas dvasinis tėvas.

Nazareto šeimų judėjimo dalyviai kauniečiai Violeta ir Eugenijus Mačiukai pasidalijo savo patirtimi. Jie užaugino šešis vaikus. Jau yra seneliai. Trylika metų jų namuose susitikinėjo šeimos, melsdavosi. Į tikrąjį judėjimą įsitraukė prieš trejus metus, po kelionės į Tatrus, kur vyko rekolekcijos. Tik jose pajuto Dievo meilę. Eugenijus ten suprato, kad jei sąžiningai parneši algą, negeri, rūpiniesi vaikais, tai dar nereiškia, kad esi geras, idealus vyras. Tatruose prasidėjo savęs pažinimo etapas. V. ir E. Mačiukai pasakojo: ,,Šiandien nesame šventesni, bet matome Dievo malonę savo gyvenime. Turime dvasios vadovą, kalbame rožinį, skaitome „Tikėjimo įžvalgas“, dalijamės nuomonėmis. Svajojame, kad Lietuvos vyrai, moterys, vaikai turėtų tokias rekolekcijas, kokias mes gavome Tatruose“.

Nuotaikingą koncertą šventės dalyviams padovanojo Metelių parapijos kapela „Metelys“. Jame, kaip visada, negailėjo šmaikščių žodžių jos dalyvis ir rėmėjas Lazdijų dekanas kan. V.Prajara.

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

© 2006 „XXI amžius“