Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Koks svarbiausias Laisvės gynėjų dienos akcentas?

Visai neseniai, sausio 13-ąją, buvo minima Laisvės gynėjų diena, prisiminti 1991-ųjų sausio įvykiai, ant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aukuro paaukoję savo gyvybę tautiečiai. Tai neeilinė, reikšminga tautos istorijai diena, įsimintina ir prasminga šventė. Neatsitiktinai sausio 13-ąją visoje šalyje būta įvairiausių renginių. Ypač daug Laisvės gynėjų dienai skirtų renginių ir reginių buvo šalies sostinėje Vilniuje. Juk čia ir liejosi kovotojų už laisvę ir nepriklausomybę kraujas, čia okupantų tankai traiškė mūsų tautiečius, čia iš visos šalies plaukė žmonių minios saugoti Parlamento rūmų, televizijos bokšto bei kitų svarbių objektų.

Kalėdos ar šv. Kalėdos?

„XXI amžiuje“ (2006 01 06, Nr. 2) V.Bagdono pareikštos pastabos šiuo klausimu vertos diskusijos. Mano nuomone, tiems, kurie tiki ir švenčia kaip pridera švęsti tikintiesiems, krikščioniškosios šventės yra ir bus šventos, nepriklausomai nuo tos išoriškos išraiškos šv. Jeigu primygtinai tų išraiškų reikalausime prie Kalėdų ir Velykų švenčių, tai kuo mažiau šventos kitos katalikiškos šventės, pavyzdžiui, Sekminės, Šeštinės, Devintinės. Juk jos taip pat skirtos to paties Jėzaus Kristaus ne mažiau svarbiems gyvenimo veiklos etapams paminėti.

Vyriausybės ir Bažnyčios pašaukti

1918 metais apginti Lietuvos nepriklausomybės į kariuomenę stojo Lietuvos savanoriai, pašaukti jaunos vyriausybės ir paraginti per pamokslus bažnyčiose, iš kurių dalis jaunuolių tiesiai vyko į registravimo punktus.

Atpažinau

„XXI amžius“ (2005 10 07, Nr. 75) spausdino trumpą rašinėlį „Ką primena nuotraukos?“ ir Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios choro nuotrauką. Antroje eilėje trečioji iš dešinės (už kun. J.Želvio kairiojo peties) yra Justina Lukšienė, prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvusi Petrapilio lietuvių teatro vaidintoja. 1935 metais ji gyveno anuometinės Tvirtovės alėjos, atrodo, 80-ajame name.

Visi turi teisę gyventi

Aiškiai suvokdami, kad žmogaus gyvybė prasideda moters apvaisinimo momentu ir nuo pirmos žmogaus egzistavimo akimirkos jam turi būti pripažintos asmens teisės, tarp kurių pati esminė – teisė į gyvybę, remiame gerbiamo Seimo nario Valdemaro Tomaševskio ir grupės Seimo narių iniciatyvą ir iš esmės pritariame įstatymo projektui „Dėl Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos“.