Atnaujintas 2006 vasario 8 d.
Nr.11
(1411)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Susitiko su įdomiu žmogumi

Bronius VERTELKA

Kalba dailės galerijos „Antrasis
aukštas“ svečias Vilius Bražėnas

Viliaus Bražėno autografo
pageidavo ne vienas
Autoriaus nuotraukos

Galerija vos sutalpino

Retai pasitaiko, kad Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „Antrasis aukštas“ pritrūktų kėdžių atsisėsti. Taip buvo paskutinę sausio dieną, laukiant susitikimo su skautu, Lietuvos karininku, rašytoju, knygos „Po dvylika vėliavų: tarp tironijos ir laisvės“ autoriumi Viliumi Bražėnu. Pasimatyti su garbingu svečiu atėjo miesto vicemeras krikščionis demokratas Petras Luomanas, Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kan. Bronius Antanaitis, Kristaus Karaliaus Katedros altaristas kan. Vytautas Masys. Atvažiavo Uliūnų klebonas kun. Algimantas Keina, kuris įsimintinas vakaro akimirkas įamžino videojuostoje.

Tarsi nejaustų metų

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą gimęs V.Bražėnas jaučiasi pakankamai žvalus ir energingas, turi puikią atmintį, gerai valdo plunksną. V.Bražėnas rašo objektyviai ir stengiasi neįžeisti, tačiau drąsiai ir be užuolankų. Savo literatūrinius gabumus pastebėjo vaikystėje. Rašė jis ir eilėraščius. Jis buvo netgi vienos skautų stovyklos himno autorius. Gyvendamas Kaune buvo Karininkų ramovėje rengiamų įvairių konkursų dalyvis. V.Bražėno kalba, pasakyta baigiant kariūnų mokyklą, buvo pripažinta geriausia. Vokietijoje ir JAV pasirodė jo feljetonų knygos. Gyvendamas užsienyje redagavo vieną savaitraštį. V.Bražėnas ne tik rašė dainas, bet ir pats mėgo dainuoti. Yra dainavęs lietuvių emigrantų operoje. Jo balso įrašą buvo galima išgirsti ir susitikimo su juo Panevėžyje metu. Amerikoje V.Bražėnas perskaitė apie tūkstantį paskaitų. Su jomis išvažinėjo tiek, kad to kelio pakaktų apjuosti Žemės rutulį du kartus.

Spauda negali būti visiškai laisva

„Ne Vilnius, bet Panevėžys, visa provincija išlaiko Lietuvą“, – rėžė V.Bražėnas. Svečias ragino nevartoti „Kalnapilio“ alaus, nes šio alkoholinio gėrimo reklamai aludariai naudojo Rūpintojėlį. Rašytojas teigė: jeigu parapijoje tokių atsiras nors keli, tai jų pavyzdžiu paseks ir kiti.

Žiniasklaida, anot jo, negali būti visiškai nuo niekieno nepriklausoma. Ji priklauso nuo redaktoriaus ar leidėjo, netgi nuo žurnalisto, kuris rašydamas ne viską pasako. V.Bražėnas pažėrė daug kam nežinomų faktų iš pasaulio istorijos. Tokių minčių turbūt nebuvo girdėjusios galerijos sienos. Susitikimo su V.Bražėnu vedėja bibliotekininkė Albina Saladūnaitė svečią taikliai apibūdino kaip žmogų legendą.

Atsirasti knygai padėjo žmona

Knygos „Po dvylika vėliavų: tarp tironijos ir laisvės“ didžiąją dalį medžiagos surinko ir išsaugojo V.Bražėno žmona Eda (jau mirusi). Spaudai ją atrinko, redagavo, netgi kūrė knygos viršelį Darius Simanaitis. Knygą išleido R.Petkevičiaus leidykla Klaipėdoje. Joje yra viena nuotrauka, kurios nerasi net enciklopedijoje. Joje ruso ir vokiečio generolų susitikimas Brest Litovske 1939 metais. Bet naujoje lietuviškoje enciklopedijoje, kurios tikslas – parodyti antikomunistinę veiklą, V.Bražėno pavardės nebuvo.

Neseniai išėjusią jo knygą panevėžiečiai dailės galerijoje pirko noriai. Ji turėtų sudominti skaitytoją.

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija