Atnaujintas 2006 vasario 17 d.
Nr.14
(1414)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...

Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ

Kauno prezidentūros sodelyje snyguriuoja. Takeliu žygiuoju prie stovinčio atokiau nuo tvoros pastato. Dešinėje statula: patogiai ant plataus sūduvietiško suolo sėdi iš Selemos Būdos kaimo kilęs Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, kurio palaikai su paminklu nūnai atgabenti prie Kauno-Marijampolės plento į gimtąjį kraštą – į tą vietą, kur šiandien ošia maumedynas, andai Sasnavos valsčiuje buvo vadinamas Mondžynu.


Vasaris ir mes

Vasaris ir kovas – mūsų valstybės  pavasario, atgimimo, laikas: iš nebūties, iš sudėtingiausių istorinių grėsmių Lietuva XX amžiuje dukart sugrįžta į viešumą kaip savarankiška ir nepriklausoma, kaip ori ir visavertė Europos šalis. Pakyla iš okupacinių režimų priespaudos, įveikia savo vergiškumą ir nuolankumą, įgyvendindama šventą  kiekvienos tautos valstybingumo teisę,  taip užtikrindama ateities kartoms ne tik savarankišką gyvenimą, bet ir perduodama atsakomybę už valstybingumo raidą.


Instinktų pasekmės

Petras KATINAS

Neseniai žinomas rusų satyros ir žodžio meistras Genadijus Chazanovas (prisimenate tokį iš „kulinarijos technikumo“?) pasakojo, kaip jis, būdamas buvusio Rusijos prezidento B.Jelcino įkurto Prezidentinio klubo nariu, susitiko su prezidentu, ir tas jo paklausė: „Na, kam gi tau prireikė Izraelio pilietybės?“. „Suprantate, Borisai Nikolajevičiau, su šios valstybės pasu vizos prašyti nereikės“, – atsakė satyrikas. O B.Jelcinas žiūri į šalia sėdintį užsienio reikalų ministrą A.Kozyrevą ir klausia: „Kada gi mes be vizų galėsime važinėti?..“

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija