Atnaujintas 2006 kovo 1 d.
Nr.17
(1417)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Katalikų partnerystė su Pasaulio Bažnyčių Taryba

Mindaugas BUIKA

Pasaulio Bažnyčių Tarybos 9-osios
generalinės asamblėjos
Porto Alegrėje (Brazilija) dalyviai

Šventojo Sosto dikasterijos
pirmininkas kardinolas
Valteris Kasperis priminė,
jog Katalikų Bažnyčia veda dvišalį
dialogą net su 16 kitų
krikščioniškų denominacijų

Armėnų Apaštalinės Bažnyčios
katalikosas Aramas I sakė,
kad bendradarbiavimas
tarp Katalikų Bažnyčios
ir Pasaulio Bažnyčių Tarybos
turi sprendžiamąją reikšmę
visam ekumeniniam sąjūdžiui

Katalikų delegacijos vadovu PBT
generalinėje asamblėjoje buvo
Popiežiškosios krikščionių vienybės
skatinimo tarybos sekretorius
vyskupas Brajanas Farelas

Gausi Vatikano delegacija

Porto Alegrės susitikime

Globalinio krikščionių gyvenimo stebėtojai pripažįsta, jog praėjusią savaitę pasibaigusioje Pasaulio Bažnyčių Tarybos (PBT) 9-ojoje generalinėje asamblėjoje kaip niekada gausiai dalyvavo katalikai. Vasario 14-24 dienomis Brazilijos mieste Porto Alegrėje vykusiame susitikime stebėtojo teisėmis dalyvavo įspūdinga Šventojo Sosto 18 žmonių delegacija, kurioje buvo episkopatų, pasauliečių organizacijų bei vienuolijų vyresniųjų atstovai. Katalikų delegacijos vadovu buvo Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos sekretorius vyskupas Brajanas Farelas. Į Porto Alegrę taip pat buvo atvykęs ir šios Šventojo Sosto dikasterijos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis, kuris perskaitė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimo laišką.

1948 metais įkurtai didžiausiai tarptautinei ekumeninei organizacijai – Pasaulio Bažnyčių Tarybai – priklauso apie 340 Protestantų ir Stačiatikių krikščionių Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių, veikiančių daugiau kaip 100 šalių ir jungiančių beveik 550 milijonų tikinčiųjų. Daugiau kaip 1,1 mlrd. narių turinti Katalikų Bažnyčia nėra PBT narė, tačiau su ja aktyviai bendradarbiauja įvairiais lygiais, ypač su jos Tikėjimo ir konstitucijos komisija, kuri veda bendras ekleziologines studijas.

Šios komisijos nariu nuo 1968 iki 1975 metų buvo popiežius Benediktas XVI, – tuomet jaunas teologijos profesorius Jozefas Ratcigeris, – kuris netrukus po išrinkimo į Petro sostą pažadėjo daryti „viską, kas jo galioje, kad būtų skatinamas fundamentalaus ekumenizmo reikalas“.

Kas septyneri metai vykstančios Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinės asamblėjos uždavinys yra peržvelgti atliktus darbus ir išrinkti naują organizacijos vadovybę, kuri organizuotų jos veiklą kitą kadenciją (dabar iki 2013 metų). Porto Alegrės susitikimas buvo pirmoji PBT generalinė asamblėja, kurioje sprendimai priimti konsensusu (bendruoju sutarimu). Ši metodika pakeitė iki tol veikusią „parlamentinę“ balsavimo daugumos sistemą, kurios atsisakyta reikalaujant Stačiatikių Bažnyčiai. Stačiatikiai skundėsi, kad balsuojant jų Bažnyčios visada atsiduria mažumoje, o sprendimai, priimti protestantų daugumos balsais, būna pernelyg liberalūs ir jiems nepriimtini.

Ankstesnės Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinės asamblėjos vyko Amsterdame (Olandija, 1948), Evanstone (JAV, 1954), Delyje (Indija, 1961), Upasaloje (Švedija, 1968), Nairobyje (Kenija, 1975), Vankuveryje (Kanada, 1983), Kanberoje (Australija, 1991) ir Hararėje (Zimbabvė, 1998). Taigi PBT svarbiausias susitikimas pirmą kartą vyko katalikų daugumos šalyje – iš 175 mln. Brazilijos gyventojų 80 proc. yra katalikai. Beje, kai kuriose šalyse, taip pat ir Brazilijoje, vietinė Katalikų Bažnyčia priklauso Nacionalinei Bažnyčių Tarybai, PBT struktūriniam padaliniui, kuris ir yra atsakingas už generalinės asamblėjos surengimą.

Popiežius kalba apie atvirumą Dieviškosios Apvaizdos ženklams

Savo laiške kardinolui V.Kasperiui, kuris, kaip minėta, buvo perskaitytas Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinės asamblėjos dalyviams, popiežius Benediktas XVI patvirtino, jog Katalikų Bažnyčia yra pasirengusi dėti pastangas ir bendradarbiauti su šia ekumenine organizacija dėl „dar efektyvesnio Dievo meilės liudijimo“. Po keturių dešimtmečių vaisingo bendradarbiavimo, pradėto 1965 metais sukūrus Jungtinę darbo grupę Katalikų Bažnyčios ir PBT santykiams koordinuoti, „mes žvelgiame į priekį tęsdami šią vilties ir pažado kelionę“ ir tikimės pasiekti tą dieną, kai krikščionys bus visi vieningi „skelbiant Evangelijos mokymą dėl visų išganymo“, teigė Šventasis Tėvas.

Savo žodžius jis grindė II Vatikano Susirinkimo dekretu apie ekumenizmą „Unitatis redintegratio“, kuriame pabrėžiama, jog „šventas siekis visus krikščionis sutaikyti vienos vienintelės Kristaus Bažnyčios vienybėje paprastų žmonių jėgas ir norus“. Todėl reikia būti atviriems Dieviškosios Apvaizdos ženklams ir Šventosios Dvasios įkvėpimui bei pasitikėti paties Kristaus malda: „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena kaip ir mes“ (Jn 17,11). Priminęs Porto Alegrės susitikimo devizą „Dieve, savo malone pakeisk pasaulį“, Popiežius meldė sėkmės ekumeniniam dialogui, kurio visi taip karštai trokšta.

Kiti Katalikų Bažnyčios atstovai, dalyvavę 9-ojoje Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinėje asamblėjoje, taip pat pabrėžė ekumeninio proceso svarbą bei norą bendradarbiauti su šia svarbia organizacija. „Mes nesame PBT nariai, tačiau geri jos partneriai, – sakė Porto Alegrėje surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas V.Kasperis. – Katalikų Bažnyčia yra oficialiai įsipareigojusi dalyvauti ekumeniniame sąjūdyje nuo II Vatikano Susirinkimo ir popiežius Benediktas XVI yra patvirtinęs, kad šis sprendimas neatšaukiamas“. Jis taip pat nurodė, jog Katalikų Bažnyčia nestoja į Pasaulio Bažnyčių Tarybą dėl struktūrinių priežasčių: Katalikų Bažnyčia yra visuotinė ir turi vieną valdymo centrą. Tuo tarpu kitos krikščioniškosios Bažnyčios yra lokalinės arba regioninės ir todėl gali net nesutarti tarpusavyje.

Kardinolas V.Kasperis, konstatavęs draugišką partnerystę su PBT, taip pat priminė, jog Katalikų Bažnyčia veda dvišalį dialogą net su 16 kitų krikščioniškų denominacijų tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose. Tarp konkrečių ekumeninio bendradarbiavimo tikslų jis nurodė „abipusį krikšto pripažinimą“, kas yra tikrai fundamentalus dalykas. Kitas praktinis klausimas, apie kurį jau seniai kalbama, yra bendras Velykų datos nustatymas, nes daugelis Rytų krikščionių Bažnyčių vis dar vadovaujasi senuoju liturginiu kalendoriumi. „Jeigu mes gebėtume sutarti šiais dviem atvejais, tai būtų didelis žingsnis ateičiai“, – sakė Šventojo Sosto ekumeninių reikalų koordinatorius, kuris gerai žinomas šio darbo asmenine patirtimi.

Nelengvi iššūkiai krikščionių dialogo kelyje

Tarp pagrindinių iššūkių ekumeniniame procese, kardinolas V.Kasperis nurodė naujųjų sekmininkų grupių didėjimą, kurios, beje, pačios gana skeptiškai žiūri į santykius su tradicinėmis denominacijomis ir nestoja į Pasaulio Bažnyčių Tarybą. „Kasdieniniame gyvenime dialogas su jomis yra įmanomas, tačiau teologinis dialogas labai sunkus, nes jos neturi vieningos teologijos ir dažnai yra labai agresyvios“, – aiškino Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas. Jis taip pat pabrėžė, kad neosekmininkų evangelinių grupių formacija dar tik įsibėgėja ir toli gražu dar neaiški šios plėtros pabaiga. Šis augimas kelia klausimus ir Katalikų Bažnyčiai dėl jos pastoracijos efektyvumo ir liturginių apeigų patrauklumo.

Kitas klausimas, kuris kelia įtampą tarp skirtingų Bažnyčių, yra požiūris į homoseksualizmą. „Tai yra naujas reiškinys, nes praeityje visos krikščionių Bažnyčios užėmė tą pačią poziciją – sakė kardinolas V.Kasperis. – Dabar tai sukelia nesutarimus ir tarp Bažnyčių, ir pačiose Bažnyčiose“. Pastaruoju atveju pirmiausia nurodoma kilusi krizė Anglikonų Bendrijoje po to, kai gyvenantis atviroje homoseksualinėje partnerystėje JAV anglikonų (episkopalų) kunigas Džinas Robinsonas 2003 metais buvo išrinktas ir konsekruotas vyskupu. (Beje, dėl homoseksualinio potraukio Dž.Robinsonas paliko žmoną su dviem vaikais, taip pat yra žinoma, kad jis gydėsi nuo alkoholizmo. Šio asmens šventinimas vyskupu sukėlė didžiulį pasipiktinimą daugelyje vietinių Anglikonų Bažnyčių ir pačią tarptautinę Anglikonų Bendriją atvedė prie skilimo ribos bei apsunkino jos ekumeninį dialogą su Katalikų Bažnyčia.)

Dėl Katalikų Bažnyčios mokymo apie homoseksualizmą, tai ji „nori išlikti ištikima tam, ką apie tai sako Šventasis Raštas“, aiškino kardinolas V.Kasperis. Praėjusiais metais paskelbtame Vatikano dokumente patvirtinama, kad asmenys su „giliai įsišaknijusiomis homoseksualinėmis tendencijomis“ jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti priimti į kunigų seminarijas ir gauti kunigystės šventimus. Kita vertus, Katalikų Bažnyčia priešinasi homoseksualų „bet kokiai diskriminacijai“ ir siūlo jiems sielovadinę globą. Kardinolas V.Kasperis taip pat pastebėjo, kad ekumeniniame bendradarbiavime reikėtų aptarti „kai kuriuos antropologinius klausimus, nes žmonės dabar jau nėra tikri, ką reiškia būti vyru ar būti moterimi“.

Katalikų delegacijos vadovas Porto Alegrės susitikime Popiežiškosios krikščionių vienybės sekretorius vyskupas B.Farelas patvirtino, kad, nepaisant iškilusių problemų, Katalikų Bažnyčia yra apsisprendusi tęsti dialogą su Anglikonų Bendrija, tačiau įvykius toje denominacijoje stebi su dideliu susirūpinimu. Neapleisti anglikonų skatina ir tai, kad tarp jų yra daug Katalikų Bažnyčiai palankių tikinčiųjų ir dvasininkų, kurie nepritaria kai kurioms Evangelijos mokymui prieštaraujančioms tendencijoms ir katalikybėje ieško sau prieglobsčio. „Mes turime žiūrėti, kaip ten vystosi reikalai, – kalbėjo vyskupas B.Farelas. – Vienas iš mūsų ekumeninių partnerių išgyvena sunkumus ir esame labai suinteresuoti, kad ten (Anglikonų Bendrijoje) būtų rasta išeitis“.

Santykių su Katalikų Bažnyčia svarba ekumenizmo ateičiai

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos sekretorius taip pat atkreipė dėmesį į „fundamentalų sutapimą“ tarp PBT generalinės asamblėjos pasirinktos temos, akcentuojančios Kristaus malonės svarbą krikščionių vienybės augimui, ir popiežiaus Benedikto XVI pirmosios enciklikos „Deus Caritas est“ („Dievas yra meilė“) temos „Augti vienybėje, vadinasi, augti Kristaus malonėje“, kuri yra Dievo meilės skleidimas pasaulio žmonių širdyse. Beje, vienas pagrindinių Porto Alegrėje priimtų dokumentų „Agapė – alternatyvinė globalizacija žmonėms ir žemei“ taip pat gražiai atspindėjo enciklikos „Deus Caritas est“ socialinius motyvus.

Kaip sakė socialinius klausimus savo gana kritinėje kalboje palietęs PBT pirmininkas Armėnų Apaštalinės Bažnyčios katalikosas (vyriausiasis patriarchas) Aramas I, iki šiol didelės pastangos buvo dedamos pasauliui pakeisti, tačiau visos politinės, ekumeninės, ideologinės ir technologinės priemonės pasirodė nesėkmingos. „Ši 9-oji asamblėja vyksta tokiu pasaulio istorijos laikotarpiu, kai smunka vertybės, vizijos nebėra tikros ir viltyse vyrauja sumaištis; kada išplitęs neteisingumas ir taika atrodo nepasiekiama; kada prievarta ir nesaugumas vyrauja visose gyvenimo sferose“, – kalbėjo armėnų dvasinis vadovas. Esant šitokiai situacijai belieka tikėtis tik Dievo gailestingumo ir meilės malonių, nes, „kaip krikščionys, mes tikime, kad tik Dievo malonės gali sustiprinti, atnaujinti ir pakeisti žmoniją ir kūriniją“.

Katalikosas Aramas I taip pat pabrėžė Pasaulio Bažnyčių Tarybos bendradarbiavimo su Katalikų Bažnyčia gyvybišką svarbą ekumeniniam procesui. „Pasaulio Bažnyčių Taryba neturi likti savimi patenkinta institucija ir susitelkusi tik į savas problemas, – sakė jis. – Ji turi būti atvira ekumeniniams partneriams ir ypač Katalikų Bažnyčiai. Aš manau, kad bendradarbiavimas tarp Katalikų Bažnyčios ir Pasaulio Bažnyčių Tarybos turi sprendžiamąją reikšmę visam ekumeniniam sąjūdžiui“. Armėnų katalikosas pabrėžė, jog Katalikų Bažnyčia teisingai ragina PBT dėti aktyvesnes pastangas visos Kristaus Bažnyčios regimos vienybės paieškai. „Regima vienybė turi būti centras visko, ką mes darome“, – sakė PBT vadovas.

Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinis sekretorius Kenijos metodistų dvasininkas Samuelis Kobija irgi pabrėžė ekumeninio bendradarbiavimo su katalikais svarbą. Jis sakė, kad tikisi „konkrečių žingsnių“ krikščionių vienybei stiprinti po to, kai popiežius Benediktas XVI savo pontifikato pradžioje akcentavo ekumenizmo prioritetą jo veikloje. Pats S.Kobija pernai birželio 15 dieną apsilankė Vatikane ir su Šventuoju Tėvu aptarė daugelį ekumenizmo klausimų. Jis taip pat buvo entuziastingai sutiktas Porto Alegrėje katalikų surengtose ekumeninėse pamaldose bei visą buvimo Brazilijoje laikotarpį buvo globojamas vietos fokoliarų (katalikiškojo judėjimo). „Ta didžiulė parama, kurią aš jaučiau iš katalikų, mane tikrai stiprina, – sakė PBT generalinis sekretorius. – Šie santykiai suteikia man drąsos žengti į priekį mums bendrai siekiant regimos vienybės viename Kristaus kūne“.

(Pasaulio Bažnyčių Tarybos 9-osios generalinės asamblėjos priimti pagrindiniai dokumentai bus apžvelgti kito trečiadienio „XXI amžiaus“ numeryje.)

Nuotraukos iš wcc-assembly.info

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija