Atnaujintas 2006 kovo 1 d.
Nr.17
(1417)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ir liejasi svaigalai tarsi upės

Vytautas BAGDONAS

Lietuvių literatūros klasikas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas 1930 metais leidinyje „Sargyba“ (Nr. 3) rašė: „Pajus baliuj, kad tu vienas negeri – vargas tau. Apstos iš visų pusių ir prašys, įrodinės, įkalbinės geruoju ir net piktuoju, kad bent lūpomis stiklelį ar stiklinę paliestum, kad įrodytum, jog ir tu ne geresnis už juos (...)

Bet jei išsilaikysi – atsitrauks perpykę, gal net užgauliodami, bet be ūpo, nes matys, kad yra žmonių, kurie ir be alkoholio nuodų apsieina...“

Praėjo septyniasdešimt penkeri metai, šie Vaižganto žodžiai ypač svarbūs dabar, kai svaigalai liejasi tiesiog upeliais, kai tauta girdoma vietinės gamybos ir atvežtais iš užsienio šalių svaigalais, kai reklamuojama, siūloma, tiesiog brukama į rankas degtinės, vyno, įvairiausių rūšių alaus buteliai...

Kai 1998-aisiais akcinė bendrovė „Anykščių vynas“ pradėjo gaminti spanguolių trauktinę „Bobelinė“, šios įmonės vadovai sulaukė didelių nemalonumų už tai, kad etiketėje, šalia žodžių, jog trauktinė pagaminta šviežių spanguolių sulčių ir aukščiausios rūšies spirito, buvo įrašytas sakinys: „Taurelė šio gėrimo pagerina nuotaiką. Tinka vartoti prieš miegą“.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nubaudė „Anykščių vynas“ vadovus solidžia pinigine bauda, nes įžvelgė ant „Bobelinės“ priklijuotoje etiketėje svaigalų reklamą ir netgi skatinimą trauktinę vartoti kaip vaistą. Vyndariai su tuo nesutiko, jie turėjo savų argumentų ir Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos sprendimą skirti piniginę baudą apskundė teismui. Teismo posėdžiuose teko dalyvauti ir ginti vyndarių interesus Seimo nariui dr. Kaziui Bobeliui, pagal kurio sumanytą bei išbandytą receptą „Bobelinė“ ir buvo pagaminta. Ne kartą dr. K.Bobelis ir žiniasklaidos atstovams, ir įvairių renginių metu yra pabrėžęs, kad nevengia išgerti spanguolių trauktinės taurelės, todėl yra geros sveikatos, žvalus, kupinas energijos, trykštantis sveikata. Tokius argumentus jis išsakė ir teismuose, tačiau vis dėlto tuomet triumfavo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos atstovai, nes jie pateikė svaresnių argumentų, taip užkirsdami kelią svaigalų reklamai ir skatinimui juos vartoti kaip vaistą.

Bet tai buvo prieš keletą metų. O dabar „Anykščių vynas“ darbuotojai už panašią reklamą tikriausiai ne tik nebūtų nubausti, bet tikriausiai pelnytų ir pagyrimo žodį ar net... apdovanojimus (?!). Anksčiau buvo draudžiama svaigalų reklama viešose vietose, žiniasklaidos priemonėse ir pan. Būta suvaržymų prekiaujant svaigalais – juos pardavinėjo nuo atitinkamos ryto valandos iki atitinkamos vakaro valandos. Bet tokių apribojimų būta neilgai, o šių suvaržymų sumanytojai parlamentarai anykštėnas gydytojas Leonas Alesionka ir kiti bendraminčiai dėl to buvo visaip keiksnojami, išjuokiami, barami... Dabar kada nori ir kiek nori gali pirkti svaigalus. Vos didieji prekybos centrai ar mažiausios parduotuvėlės atveria rytmetį duris – nors vežimu vežk vyną, degtinę, alų... Alus (netgi ir labai stiprus) pardavinėjamas kioskeliuose, kurių pilna ant kiekvieno kampo. Kai kurios „girdyklos“ veikia iki vėlumos ar net paryčių, drumsčiama gyventojų ramybė, bet niekas dėl to nesuka sau galvos. Pasirodo, ne taip lengva atimti leidimą prekiauti svaigalais – tam reikia labai svarių įrodymų, rimtų argumentų, kad ta ar kita įmonė pažeidžia prekybos alkoholiu taisykles...

Neatsilieka nuo pramonininkų ir „pilstukininkai“. Tebeveikia „taškai“, kur galima gauti už kelis litus nežinia kokios kokybės, bet į galvą smarkiai trenkiančio „pilstuko kaukolinio“.

Pastaruoju metu visur pilna svaigalų reklamos. Netgi rajonų spaudą vartant visuomet žvilgsnis užkliūva už didžiausios, po pusę ar net visą puslapį užimančios svaigalų reklamos. O kad būtų dar įtikinamiau, svaigalų gamintojai pasikviečia pagalbon kokį nors ekspertą, didelį gėrimų „žinovą“ iš Maskvos ar kitur, kuris giria, žeria komplimentus lietuviškiems svaigalams.

Prisigyvenome iki to, kad svaigalų gamintojai organizuoja vyno (pavyzdžiui, „Vyno šventė Anykščiuose“), alaus gėrimo šventes bei kitokius renginius, svaigalų gamintojai būna įvairių švenčių rėmėjai miestuose, rajonuose Pažvelkime į TV ekraną – įvairias laidas, filmus, koncertus pristato tokia ir tokia degtinė, toks ir toks alus ar sidras...

Vis dažniau iš valdžios vyrų ir moterų lūpų išgirsi nuogąstavimus, kad lietuviai per daug geria, kad daugėja nusikaltimų, savižudybių, kad ypač daug neblaivių vairuotojų sėda už transporto priemonių vairo ir t.t. Pripažįstama, kad daugelio blogybių priežastimi yra be saiko vartojami svaigalai. Tačiau niekas nieko nedaro, kad pagaliau būtų užkirstas kelias toms svaigalų upėms. Netgi Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie LR Vyriausybės užsimota panaikinti. Taigi, atrodo, kad alkoholizmo liūnas sėkmingai trauks mūsų tautiečius vis gilyn.

Baigdamas šį rašinį, norėčiau pacituoti laikraščio „Valančiukų aidas“ ištrauką (2004 m. rugpjūtis, Nr. 7), kuriame šiek tiek buvo pateikta Blaivystės sąjūdžio istorijos: „Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1858 m. ėmėsi blaivystės darbo. Jo paraginti kunigai būrė žmones į blaivybės brolijas. Tais laikais 83 proc. Lietuvos gyventojų atsisakė gerti degtinę. Šeimose įsivyravo santaika, meilė, ramybė, beveik išnyko nusikaltimai (...) Nes apsvaigusius nuo alkoholio žmones lengviau suvaldyti, užliūliuoti gražiais žodžiais, aptakiais pažadais, nukreipti jų dėmesį nuo svarbių problemų, nuo valdžios aplaidumo, nerūpestingumo, veidmainiavimo, blogų darbų...“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija