Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Liko gyvas parapijiečių širdyse

Kun. Vaclovas Ramanauskas liko gyvas žmonių širdyse

Bėgantys metai nenugramzdina kraupių prisiminimų. Neleidžia užmiršti ir brangių žmonių. Prieš dešimt metų nustojo plakti visų mylimo ir gerbiamo Ukmergės Švč.Trejybės bažnyčios klebono kun. Vaclovo Ramanausko širdis.

Vienas žudikas – jau laisvėje

Prieš dešimt metų bute, esančiame pačiame miesto centre, pas kleboną kun. V.Ramanauską apsilankė keli jaunuoliai. Žudikai į klebono duris pasibeldė prašydami dešimties litų kelionei į Kauną. Pinigų gavo, tačiau už juos nusipirko ne bilietą, o alkoholio. Begeriant jiems kilo mintis sugrįžti atgal ir apiplėšti butą. Įsibrovėliai ieškojo vertingų daiktų, pinigų. Reikalaudami grobio jie žiauriai kankino kleboną. Policijos pareigūnai vėliau sulaikė nusikaltėlius, bet jiems nebuvo paskirtos griežčiausios bausmės. Vienas nusikaltėlis jau džiaugiasi laisve, kiti du – įkalinimo įstaigoje.

Paminėjo kunigo mirties metines

Ant stalo paskleistos kun. Petro Gavėno knygos – tarsi pėdsakai, likę Lietuvos žemėje

Šaltą vasario 7 dienos vakarą į Šv. Angelų Sargų bažnyčią susirinko gausus tikinčiųjų būrys pasimelsti už kun. Praną Gavėną, SDB, minint jo mirties šeštąsias metines. Šv. Mišias aukojo Alytaus dekanas Arūnas Užupis ir kun. Juozas Kurtinaitis, patarnavo diakonas Saulius Ruočkus. Pamokslą pasakė klebonas kun. A.Užupis. Pamoksle klebonas išsamiai papasakojo apie sunkų ir garbingą kun. P.Gavėno gyvenimo kelią. Jis buvo didelis savo šalies patriotas. Ilgus metus gyveno užsienyje, tačiau ne tik išsaugojo gimtąją kalbą, bet ir visaip per spaudą ir Bažnyčią garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Būdamas rašytojas ir žurnalistas, savo kūriniuose ir publikacijose svarbiausią vietą skyrė Dievo ir tėvynės meilei bei jos propagavimui.

Bus pertvarkytos Kauno karmelitų kapinės

Algimantas Žižiūnas

1941 m. birželio 27 d. prieš laidojimą Kauno karmelitų kapinėse (Vytauto pr.) žuvę šeši Aleksoto sukilėliai buvo pašarvoti greta S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejaus (už kadro – dešinėje): priekyje – aviacijos leitenantas J.Dženkaitis ir doc. J.Milvydas, viduryje – prie K.Žižiūno karsto stovi svainis Antanas Rozenbergas, toliau – V.Kudoko, K.Matulio ir A.Opackio karstų kontūrai (Nuotrauka iš Žižiūnų šeimos archyvo spausdinama pirmą kartą)

Kauno karmelitų kapinės, esančios Vytauto prospekte, įsteigtos 1847 metais, bus pertvarkytos. Jos buvo sunaikintos 1959 metais. Tokių priemonių buvo imtasi todėl, kad per Vėlines čia susirinkę žmonės, pajutę vieningumą, reikšdavo nepasitenkinimą sovietine okupacine santvarka. Tą dieną įvykdavo politiniai akibrokštai valdžiai – būtinai kur nors mieste tai lietuviška trispalvė iš po nakties suplevėsuodavo, tai minėtose kapinėse pasigirsdavo šūksnių: „Laisvės! Duonos!“ Čia pat susiformuodavo ir protesto demonstracijos.