| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Bus pertvarkytos Kauno karmelitų kapinės Algimantas Žižiūnas
Kauno karmelitų kapinės, esančios Vytauto prospekte, įsteigtos 1847 metais, bus pertvarkytos. Jos buvo sunaikintos 1959 metais. Tokių priemonių buvo imtasi todėl, kad per Vėlines čia susirinkę žmonės, pajutę vieningumą, reikšdavo nepasitenkinimą sovietine okupacine santvarka. Tą dieną įvykdavo politiniai akibrokštai valdžiai būtinai kur nors mieste tai lietuviška trispalvė iš po nakties suplevėsuodavo, tai minėtose kapinėse pasigirsdavo šūksnių: Laisvės! Duonos! Čia pat susiformuodavo ir protesto demonstracijos. Ypač išsiskyrė 1956 ir 1957 metų Vėlinės su manifestacijomis. Demonstracijų dalyviai buvo sumušti, daug jų atsidūrė kalėjime, jų pavardės buvo įrašytos į KGB juoduosius sąrašus ir žmonės su tokia biografija prarasdavo šviesesnio gyvenimo perspektyvą. Taigi visos to meto respublikos aukščiausios valdžios institucijos KGB, komunistų partijos centro komitetas, Aukščiausioji Taryba bei Kauno KGB su miesto partine bei vykdomąja valdžia rado saliamonišką sprendimą kapines uždaryti ir sunaikinti! Kauno miesto valdžia pavedė savo organui laikraščiui Kauno tiesa išspausdinti pranešimą, kad ryšium su miesto centrinių kapinių, esančių Lenino prospekte, perkėlimu prašome visus piliečius, kurių artimieji yra palaidoti šiose kapinėse, iki 1959 m. birželio 1 d. įregistruoti palaikų perkėlimą... Piliečiams iki nustatyto termino neįregistravus nustatyto perkėlimo, jokios pretenzijos šiuo klausimu nebus priimamos. Tuomet Vykdomajam komitetui vadovavo J. Piligrimas. Kadangi šios kapinės yra miesto centre, tai per beveik šimtą metų čia buvo daug kapų, palaidota daug garbingų, Lietuvai nusipelniusių žmonių. Kapinės buvo laikomos istorinėmis. Sovietinė okupacinė valdžia visą laiką bijojo bet kokių paminklų krašto praeičiai nusipelniusioms garbingoms žymioms asmenybėms, patriotams. Garbius tautos žmones nuvertinusi, vadino juos nacionalistais, socializmo arba liaudies priešais bei kitais niekinamais vardais ir visokiais būdais juos trynė iš tautos atminties. Tačiau vyresnioji karta su pagarba ir dabar mena S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejų, paminklą Žuvome už Tėvynę (atstatytas 1994 m.), kapinių koplyčią, statytą XIX amžiuje, daugybę 1941 metų birželio sukilimo dalyvių kapų Niekas nebesuskaičiuos ir buvusių nuostabaus grožio meniškų paminklų su antkapiais, stovėjusių ant individualių ir šeimų kapų. Nors čia daug kas sunaikinta, kapinės dabar yra kultūros paveldo objektas. Pavaikščiojus po jas, dar galima pamatyti vienur kitur iš žemės baugščiai kyšančių paminklų liekanas. Dėl politinių motyvų 1959 metais daug giminių, artimųjų nedrįso nurodyti, kur guli jų brangaus žmogaus palaikai, ir prašyti leidimo išsikasti. Mat galėjo paaiškėti, kas buvo jų giminės. Netolima buvo ir praeitis Stalino laikai: kalėjimai, šaudymai, šeimų trėmimai. Po jo mirties 1953 metais buvo stiprinama KGB veikla ir įtaka valstybės valdymui. Net šeimų gyvenimui. Pavyzdžiui, nustačius asmens praeitį, visos šeimos nariai irgi nukentėdavo. Arba žmogui siūlė bendradarbiauti, o iš tiesų taip šantažavo. Naikinant kapines paaiškėjo, kad lieka daugybė paminklų, paminklėlių su pavardėmis. Deja, kapines netrukus išlygino. Liko kai kurie medžiai nebylūs liudininkai. Dabar jie kaip orientyrai. Buvo nutiesti asfaltuoti takai, pastatyti suoleliai. Bet teritorija netapo mėgstama kauniečių poilsio vieta, nes visi žinojo po takais bei aplinkui guli palaidoti žmonės. Dabar, artėjant Birželio sukilimo 65-osioms metinėms, nutarta kapines naujai pertvarkyti. Kapinių teritorija skubiai perplanuojama, norima joms grąžinti senąjį pavidalą, kiek tai dar įmanoma. Bet atsiranda daugybė neaiškumų. Žinoma, kad prie S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejaus 1941 m. birželio 26 d. buvo palaidoti 64 sukilėliai. Šiuo metu tikslinama, kur mauzoliejaus priekyje kitą dieną palaidoti dar šeši Aleksoto apylinkėse žuvę partizanai bei vėliau miręs jų bendražygis Viktoras Lapas. Žinoma, kad vienas jų, Kazys Žižiūnas, dabar čia guli, o Jonas Dženkaitis ir Juozas Milvydas 1959 metais buvo ekshumuoti ir palaidoti kitur. Norėtųsi, kad pavardės, vardai, gimimo, žuvimo datos paminklinėse lentose nebūtų iškraipytos. Kadangi projektuotojai skuba pradėti darbus, prašome, kad būtų nustatytos laidojimo vietos, kad per gulinčiuosius po žeme nebūtų nutiesti nauji takai ir t.t. Ir dar. Tradicinis ir demokratiškas pageidavimas darbų organizatoriams kad su naujuoju kapinių projektu galėtų susipažinti artimieji, giminės, visuomenė. Apie jį turi būti paskelbta spaudoje, pranešta per kitas visuomenės informavimo priemones. Gal tada būtų išvengta klaidų, vėlesnių nepasitenkinimų ir priekaištų. Gal jau atėjo laikas visuomenei prabilti apie S.Dariaus ir S.Girėno palaikų perlaidojimą Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje? Ne vienerius metus, stengdamasis nustatyti Birželio sukilėlių kapavietes, darbavosi kaunietis gydytojas Jonas Venckevičius. Jis 1941 metais buvo paauglys ir jauniausias sukilėlių kovų dalyvis Kaune, matė per Birželio sukilimą žuvusių partizanų laidotuves. Tačiau, pasikeitus aplinkai, sunaikintose kapinėse dabar sunku nustatyti, kur 1941 m. birželio 27 d. atskirai nuo 64 bendražygių broliškame kape buvo palaidoti J.Dženkaitis, J.Milvydas, K.Žižiūnas, Vytautas Kudokas, Kazys Matulis, Aleksandras Opackis ir V.Lapas. Todėl prašome skambinti gyd. J.Venckevičiui telefonu (8-37) 73 25 94 arba šių eilučių autoriui telefonais: (8-5) 233 66 05 (1214 val.) ir (8-686) 34722. Be to, atsakyti į klausimus bei suteikti informaciją gali Kauno miesto merijos darbuotojai.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |