Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nemažėjanti pamaldumo Fatimos Dievo Motinai reikšmė

Mindaugas BUIKA

Švč. M.Marijos apsireiškimų regėtojai (iš kairės): Liucija (mirusi 2005 m. vasario 13 d.), palaimintieji Pranciškus ir Jacinta Martai, beatifikuoti 2000 m. gegužės 13 d.

Profesorius Amerikas Pablas Lopesas Ortisas laiko dekretą dėl PFA statuso įteikimo

Regėtojos sesers Liucijos palaikų perlaidojimas

Portugalijos katalikų žinių agentūros „Ecclesia“ duomenimis, apie 250 tūkstančių tikinčiųjų dalyvavo Fatimos Dievo Motinos šventovėje vykusiose paskutiniosios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 1917 metais liudytojos karmelitės sesers Liucijos dos Santos palaikų perlaidojimo iškilmėse. Vienuolė, sulaukusi 97 metų, mirė 2005 m. vasario 13 d. Koimbros karmeličių konvente Portugalijoje, kur ir buvo laikinai palaidota. Jau tuomet buvo pranešta, kad, praėjus metams, po atitinkamų pasirengimų jos žemiškieji palaikai galutinai bus perkelti į Fatimos baziliką, kur yra palaidoti kiti du Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų regėtojai, ankstyvoje jaunystėje mirę jos giminaičiai palaimintieji Pranciškus ir Jacinta Martai.

1917 m. gegužės 13 d. – Liucija buvo dešimtmetė, Pranciškus ir Jacinta buvo devynerių ir septynerių metų – Fatimos apylinkėse ganę gyvulius vaikai patyrė Dievo Motinos apsireiškimus su perspėjimais ir paraginimus pasauliui. Apsireiškimai kartojosi tą pačią kiekvieno kito mėnesio dieną iki 1917 metų spalio, ir Bažnyčia po tyrimo pripažino juos vertais tikėti. Popiežius Jonas Paulius II, kuris viešai reiškė padėką Fatimos Dievo Motinai už gyvybės išgelbėjimą per pasikėsinimą Šv. Petro aikštėje 1981 m. gegužės 13 d., jaunuosius regėtojus Pranciškų ir Jacintą paskelbė palaimintaisiais 2000 metais. Jis taip pat leido atskleisti bei paaiškinti pasaulio katalikams vadinamąją Fatimos trečiąją paslaptį, ką ir padarė tuometinis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI).

Sesers Liucijos perlaidojimo apeigoms vasario 19 dieną vadovavęs Leirijos ir Fatimos vyskupas Serafimas de Souza Fereira e Silva ta proga aukotų šv. Mišių homilijoje paragino iš visos Europos susirinkusius maldininkus būti ištikimus Fatimos Dievo Motinos mokymui ir kurti „tiesos, teisingumo, meilės ir taikos karalystę“. Jis priminė sesers Liucijos „drąsos pavyzdį“ ir reiškė padėką velionei už jos „liudijimą ir ištikimybę Bažnyčiai“. Visų trijų regėtojų paminkliniuose antkapiuose užrašytos jų gimimo ir mirties datos, tačiau tik Pranciškaus ir Jacintos turi papildomą įrašą: „beatifikuoti 2000 gegužės 13“. Pastaruoju metu pradėta kalbėti apie galimybę užvesti kanonizacijos bylą ir seseriai Liucijai, gal net be privalomo penkerių metų laukimo laikotarpio po kandidato mirties, tam reikia gauti Popiežiaus specialią disnensą.

Tačiau vyskupas S.Souza Fereira Portugalijos katalikų radijui „Renascenca“ sakė, kad „mums reikia laukti su didele kantrybe ir supratimu, be nereikalingo reikalų skubinimo“. Taip pat ir Portugalijos vyskupų konferencijos pirmininkas Bragos arkivyskupas Žoržė Fereira do Košta Ortiga aiškino žiniasklaidos atstovams, kad „labiau nei sparti beatifikacija yra svarbus sesers Liucijos šventumo liudijimas, kurį ji paliko kaip savo testamentą“.

Sustiprintas Pasaulinio Fatimos apaštalato statusas

Tuo tarpu Šventasis Sostas, pabrėždamas nemažėjančią pamaldumo Fatimos Dievo Motinai svarbą, Pasauliniam Fatimos apaštalato (PFA) sąjūdžiui suteikė Visuotinės Bažnyčios tikinčiųjų pasauliečių asociacijos statusą. Apie tai, skelbiama dekrete, kurį 2006 m. vasario 3 d. Vatikane vykusioje ceremonijoje Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas arkivyskupas Stanislavas Rilkas įteikė Pasaulinio Fatimos apaštalato tarptautiniam pirmininkui profesoriui Amerikui Pablui Lopesui Ortisui.

Fatimos Dievo Motinos kultą plėtojantis ir įvairiomis maldos iniciatyvomis garsėjantis Pasaulinis Fatimos apaštalatas – anksčiau žinomas „Žydrosios armijos“ vardu – Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurtas 1947 metais. Dabar jam priklauso milijonai narių, veikiančių beveik 50 pasaulio šalių. Apaštalato būstinė yra įsikūrusi Fatimos šventovėje Portugalijoje, kitas svarbus centras – JAV sostinėje Vašingtone. Interneto svetainė www.worldfatima.com.

Pasidžiaugęs galimybe įteikti dokumentą, kuris PFA suteikia naują statusą, arkivyskupas S.Rilkas kartu pažymėjo, jog tai yra organizacijos iškelto tikslo „jos pačios narių sušventinimo ir jos darbavimosi dėl Visuotinės Bažnyčios“ pripažinimas. Jis reiškė įsitikinimą, kad, taip Šventajam Sostui sutvirtinus teises, PFA nariai dar atkakliau veiks dėl krikščioniškojo gyvenimo tobulinimo bei vystys evangelizaciją visame pasaulyje. Dekrete, datuotame spalio 7 dieną per Švč. Mergelės Marijos Rožinio karalienės šventę, pažymima, kad Pasaulinio Fatimos apaštalato nariai „yra įsipareigoję tapti ištikimais krikščioniškojo tikėjimo liudytojais savo šeimose, darbe, parapijose ir bendruomenėse...“

Taigi PFA yra tapęs tinkama priemone pasauliečiams ugdyti per Fatimos mokymą ir jų dalyvavimui naujojoje evangelizacijoje, kurios reikšmę iškėlė popiežius Jonas Paulius II ir jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI. Kita vertus, naujo statuso suteikimas, kaip pabrėžė PFA vadovas A.Lopesas Ortisas, yra ne tik džiaugsmas dėl pripažinimo, bet ir didelė atsakomybė. Ypač svarbu, kad su Pasauliniu Fatimos apaštalatu susijusios tikinčiųjų grupės savo autentiškoje veikloje rodytų „ištikimybės ir klusnumo Šventajam Tėvui ir dieceziniams vyskupams pavyzdį“.

Profesorius A.Lopesas Ortisas taip pat priminė, kad Fatimoje apsireiškusi Dievo Motina pažadėjo pasauliui naują taikos ir vilties erą, jeigu bus nuosekliai klausoma jos nurodymų. Švč. Mergelė Marija tuomet kvietė į maldą ir atgailą, kaip atsilyginimą už nuodėmes ir už nusidėjėlių atsivertimą. Ji taip pat prašė su didesniu autentiškumu rodyti pamaldumą Eucharistijai, dažniau kalbėti rožinį ir pasiaukoti jos Nekalčiausiajai širdžiai. „Fatimos mokymas dabar yra dar aktualesnis nei bet kada anksčiau dėl mūsų civilizacijos išgyvenamos dvasinės ir moralinės krizės“, – sakė A.Lopesas Ortisas.

Tarp daugelio Pasaulinio Fatimos apaštalato iniciatyvų yra 100 milijonų maldų už gyvybės šventumo išlaikymą akcija. Fatimos šventovėje šia intencija pernai, spalio 2-ąją, – Pasaulinę maldos už gyvybės šventumą dieną, – meldėsi daugiau kaip 150 tūkstančių tikinčiųjų. Pasaulinis Fatimos apaštalatas dar gavo apie 500 tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio laiškų su pasižadėjimu melstis už gyvybę. Tą dieną Fatimos šventovėje vyskupas S. de Souza Fereira pašventino Švč. Mergelės Marijos, Gyvybės Motinos, statulą, esančią PFA svečių namuose.

Dekreto dėl PFA statuso įteikimo ceremonijoje Vatikane dalyvavo apaštalato delegacijos iš 14 šalių. Tarp dalyvių buvo vyskupas S. de Souza Fereira, kurio diecezijoje yra Fatimos šventovė, Fatimos bazilikos rektorius monsinjoras Lusjanas Gera, PFA nacionaliniai vadovai ir vyskupai iš visų penkių žemynų.

© 2006 „XXI amžius“