Atnaujintas 2006 kovo 3 d.
Nr.18
(1418)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Galime atnaujinti ir save, ir visuomenę

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos kreipimasis į Lietuvos tikinčiuosius

Europa išaugo iš krikščioniškosios kultūros. Visi pagrindiniai Europos Sąjungos dokumentai, nors to ir nenorima įvardyti, iš esmės remiasi krikščioniškomis vertybėmis. Lietuva – katalikiškas kraštas. Gyvenimas pagal Katalikų Bažnyčios reikalavimus formuoja atitinkamus įpročius. Tikėjimas įauga į žmonių gyvenimą. Tokios krikščioniškos vertybės kaip subsidiarumas, solidarumas, bendras gėris, asmens vertė susijusios viena su kita. Jos – žmogaus ir visuomenės išlikimo ir klestėjimo garantas.

Ar mūsų tikinčiųjų patirtis, įgyta krikščioniškoje bendruomenėje, sugeba daryti įtaką valstybės gyvenimui, pozityviai veikti aplinką?

Sovietiniais metais tikintieji buvo įpratę gyventi uždarą, atskirtą nuo visuomenės gyvenimą savo bendruomenėje, nes kitaip elgtis tuomet nebuvo leidžiama. Praėjo 15 gyvenimo laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje metų, o mes vis dar nedrįstame aktyviai stoti prieš akivaizdų blogį, besikėsinantį į krikščioniškas vertybes, į žmogaus asmens vertę ir jo orumą. Didžiulė blogybė, jau sužalojusi ne tik didelę dalį vyresnės kartos, išardžiusi daugybę šeimų, pripildžiusi vaikų globos namus neprižiūrimais vaikais, nuvariusi į kapus daugybę jaunų vyrų ir dar grėsmingiau negu sovietmečiu tebežalojanti mūsų jaunimą, mūsų vaikus, – valstybės primesta liberali alkoholio politika. Tos politikos rezultatas toks: kiekvienas valstybės gyventojas per metus suvartoja 10 litrų alkoholio ir tas suvartojamo alkoholio kiekis kasmet auga. Lietuva šioje srityje priskiriama rizikingiausių šalių grupei greta Baltarusijos ir Vengrijos. Žaibišku greičiu plinta narkomanija. Vaikai narkotikų gali įsigyti vos ne kiekvienoje mokykloje.

Mūsų valstybėje nuvertintas paprastas žmogus ir nuasmenintas jo darbas. Ne iš gero gyvenimo šimtai tūkstančių paties darbingiausio amžiaus žmonių emigruoja iš Lietuvos. O valstybėje ir toliau subsidijomis remiamas stambusis kapitalas ir smukdomas smulkusis verslas. Turtas sukauptas 3 proc. turtingiausių šalies piliečių rankose, o 75 proc. gyventojų tenka tik po 500 litų ar mažiau pajamų vienam asmeniui per mėnesį. Ydinga edukacinė sistema nukreipta tik į žinių kaupimą ir mažai dėmesio skirianti žmogaus, kaip atskiro individo, dvasiniam išlaisvinimui. Aukštasis mokslas, paremtas uždarais klaniniais interesais, yra tartum valstybė valstybėje, iš esmės nesirūpinama ugdyti aukštos kultūros inteligentijos. Tikinčiojo žmogaus pareiga – nuolat keistis pačiam ir keisti visuomenę, kurios politinis „elitas“ neturi jokių moralinių principų, nes užaugęs be Dievo ir nori primesti bedievystės kultūrą mūsų visuomenei, kurioje paprastas žmogus – eilinis pilietis – paliekamas vienas be vilties ir galimybių ką nors pakeisti.

Mes, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos valdyba, kreipiamės į visus tikinčiuosius ir raginame savo bendruomenėse stiprinti socialinį solidarumą, kad, remdamiesi Evangelija, savo krikščioniško gyvenimo patirtimi, rodytume iniciatyvą stiprindami parapijų bendruomenes, nevengtume atsakomybės organizuodami pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia: ligoniams, seneliams, vaikams. Raginame kovoti, kad neplistų netikusios tradicijos. Krikščioniškosios demokratijos partija pasiryžusi didinti savo narių gretas ir ragina stoti į jas kuo daugiau tikinčiųjų, kad jie sėkmingai atliktų savo misiją: gyvendami pagal krikščioniškas tiesas, atsinaujintų patys ir atnaujintų valstybę. Krikščioniškoji demokratija gali išgelbėti valstybę nuo žlugimo. Tik reikia visų mūsų, pirmiausia tikinčiųjų, bendrų pastangų, kad būtų grąžintas kilnumas net ir menkiausiam darbui, kad įprastume rūpintis ne tik savo, bet ir kitų žmonių gerove, kad eitume koja kojon su Katalikų Bažnyčia, besivadovaudami Evangelija ir Bažnyčios socialinio mokymo principais.

Priimta LKDP Valdybos posėdyje

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija