Atnaujintas 2006 kovo 8 d.
Nr.19
(1419)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šnipiškių sindromas

Dr.Rūta Gajauskaitė

Tai viena žiauriausių reketo formų: iš pradžių pasiūlius mažiausią kainą už brangiausioje žemėje stovintį pastatą, vėliau jį sudeginus ir net to mažumo nesumokėjus, gauti žemę veltui. Tam reikalingas užnugaris savivaldybėje. Dabar jau šie atvejai lyg ir tiriami teisėsaugos institucijoje. Tikėtina, kad tyrimas nesibaigs iki senaties termino, kaip buvo su „Mažeikių naftos“ pardavimu „Williams“.

Panašiai nutiko ir su profsąjungų patalpomis Tauro kalno rūmuose. Kad ir sunkiai, bet su nuomos pagalba organizacija vertėsi ir patalpų nežadėjo parduoti. Tada kilo gaisras! Antri metai nerandama kaltininkų. O kiauru stogu, apdegusių ir nesuremontuotų patalpų neišnuomosi... Remontui pinigų nėra. Tačiau atsiranda paslaugus pirkėjas ir siūlo dešimt kartų pigesnę nei rinkos kainą. Nors ir be „kėdės“, buvusi profsąjungos lyderė A.Balsienė sutinka su pasiūlymu, tačiau pasipriešina teisėtas pirmininkas P.Grėbliauskas ir sugadina visą „Šnipiškių gešeftą“. Jisai viešai paskelbia apie pardavimą. Kainos kyla. Paslaugusis prie pasiūlytos kainos prideda penkis milijonus, tačiau patalpas nusiperka davęs dviem milijonais daugiau. Atrodytų „Šnipiškių sindromas“ ir be teisėsaugos gavo nokautą! Viešumas pakišo koją monopolijai! Bet nesidžiaukite. Slibinas turi tris galvas – „Šnipiškių sindromas“ – taip pat.

Pasirodo, kad paslaugusis pirkėjas buvo A.Balsienės proteguojamas... Todėl, nepaisant to, kad pastato kaina buvo dešimt kartų mažesnė nei rinkos, o kito pirkėjo dvigubai didesnė nei jo siūloma, taigi, nepaisant to, kas buvo naudinga „Solidarumui“, buvusi pirmininkė primygtinai proteguoja „paslaugųjį“.

Svarstant koordinacinėje taryboje dauguma balsavo už „Solidarumui“ naudingą pirkėją, davusį daugiau. Likusi A.Balsienės palaikytojų mažuma apskundė tokį sandorį... prokuratūrai ir apkaltino kolektyvinio sprendimo vykdytoją P.Grėbliauską turto švaistymu.

Kad ir kaip būtų keista, šiuo atveju teisėsaugos institucijų iškart buvo imtasi visų operatyvinių veiksmų: kratos, poėmiai, turto ir sąskaitų areštas, nušalinimas. Visai ne taip, kaip su A.Balsienės „UAB’o“ neteisėtos veiklos tyrimu, kad pusę metų nebuvo jokių operatyvinių veiksmų. Argi ne dvigubi standartai? Antra vertus, kas gali paneigti, kad A.Balsienė dalijasi pelnu iš „Solidarumo“ išnaudojimo, o dabar atsimokant ginama? Profesionaliai ginama, sabotuojant galiojančius įstatymus. Tiek Seime dėl „trigubų kėdžių“, tiek teisėsaugoje dėl „UAB’o“ neteisėtos veiklos. Maža to, apkaltinant nieko dėtą trečią asmenį ir padarant jį atpirkimo ožiu.

Skaldyk ir valdyk

Kažkada 100 proc. vienijusi visus dirbančiuosius, profsąjunga buvo viena turtingiausių Lietuvos organizacijų, turėjusi išplėtotą valdymo struktūrą, specialiose aukštosiose mokyklose parengtus kadrus ir visiems dirbantiesiems priimtiną ir svarbią ideologiją – jų interesų gynimą. Bet svarbiausia – Lietuvos profsąjungos turėjo ir tebeturi stiprų užnugarį – tarptautines organizacijas su tobula teisine reglamentacija ir moraline bei materialine pagalba.

Tokia galinga opozicija buvo nepriimtina besikuriančios kapitalistinės nomenklatūros darbdaviams, todėl demokratijos atkūrimo pirmosiomis dienomis, dar 1990 metais, buvo kirstas pagrindinis smūgis – nacionalizuotas profsąjungų turtas. Toliau – pagal scenarijų „skaldyk ir valdyk“.

Subyrėjusi į atskiras profsąjungas galingoji organizacija neteko savo valdymo struktūrų, neteko specialistų. Beliko plika, nuoga gynimo idėja. Bet ką ji reiškia be materialaus pagrindo, be struktūros ir be specialistų? Net plakatas demonstracijoje kainuoja (medžiaga, dažai, darbas), o ką jau kalbėti apie streikuojančiųjų parėmimą, sergančiųjų gydymą ar kitokį vargstančiųjų šelpimą? Bejėgę profsąjungą paliko 85 proc. jos narių, ir ji neteko 85 proc. nario mokesčio.

Štai tokią, suskaldytą, apgrobtą ubagę jau galima valdyti „riestainio ir bizūno“ metodu bei vaizduoti demokratiją. Grąžinti trupinėlį turto (riestainį) ant abejotino teisinio pagrindo (bizūno) ir pastoviai laikyti profsąjungas baimėje vėl jo netekti.

Pasekmės akivaizdžios: ar nors vienas streikas (medikų, mokytojų, policininkų) pasiekė savo rezultatų? Ar nors viena trišalė sutartis su Vyriausybe ir Pramonininkų konfederacija padidino minimalius atlyginimus iki normalių, kai valdžios vyrų algos dešimt kartų didesnės nei dirbančiųjų? Ar nors vieną kartą Seimo svarstomą įstatymą (biudžeto, pensijų, paramos, algų) profsąjungos pataisė, papildė ar pateikė savo variantą, naudingą dirbantiesiems? Ar iškovojo padvigubinti algas biudžetinių organizacijų darbuotojams, pernai surinkus dvigubai didesnį biudžetą? Deja, ne. Nors į Seimą nuolat išrenkami profsąjungų lyderiai, pradedant K.Uoka, P.Giniotu ir baigiant A.Sysu ir A.Balsiene.

Visi pešasi dėl iš ES ateinančių lėšų, o aštuoniais milijardais litų padidėjęs biudžetas lyg ir nieko nedomina, niekas nesipeša, o juo labiau nesirūpina jų panaudojimu. Tiesa, seimūnai iš jų pasikėlė algeles. Pirmiausia privalėjo pasirūpinti skurstančia tauta. Juk akivaizdžiai dvigubai daugiau ižde, vadinasi, dvigubai didesnės algos, pensijos, dotacijos sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai. Bet ne, kyštelėjo dešimt litelių, ir ramu. Jokia profsąjunga neužsistojo, neužprotestavo. Nepraleido progos patylėti ir profsąjungos „Solidarumas“ buvusi pirmininkė A.Balsienė, dabar Seimo narė. Ar tik ne už „riestainį“?

Anei dūdos, anei skripkos

Ne tik turto nacionalizacija ar iki 15 proc. sumažėjusi narystė pakirto profsąjungų materialinę bazę. Turto likučius graužė ir iš vidaus, ir iš pašalės. Aišku, blogiausias yra naminis vagis: nuo jo nei paslėpsi, nei pagausi.

Būtent taip nutiko ir Lietuvos profsąjungoje „Solidarumas“: „neva“ gelbėjantis skolų buvo išnuomota dalis patalpų… profsąjungos pirmininkės dukrai (?!). Ta pati A.Balsienė įkūrė UAB PMTI, finansuojamą „Solidarumo“. Kokios pajamos ir išlaidos tiek iš PMTI, tiek ir nuomojamų patalpų, „Solidarumo“ darbuotojai nežinojo, o pastangos gauti tokią informaciją buvo bevaisės, nes siųsti revizoriai nebuvo įsileidžiami.

Kas gali paneigti abejones dėl dabartinės parlamentarės šeimos verslo skaidrumo? Aišku, jog teisėtvarkos institucijos! Tačiau kad ir kaip būtų keista, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato tyrėja I.Dargvainienė jau daugiau kaip pusmetis tiria ir vis neištiria profsąjungos buvusios lyderės A.Balsienės pasirašytų sutarčių su savo pačios „UAB’u“ naudingumą „Solidarumui“. Aiškina ir vis neišaiškina įtarimų dėl A.Balsienės įsteigtos bendrovės pasipelnymo profsąjungų sąskaita masto. Tikriausiai čia Seimo narės mandato neliečiamumas trukdo?

Nuskambėjus „dvigubų kėdžių“ skandalui ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai džentelmeniškai atleidus A.Balsienei šią „nuodėmę“, „trečioji kėdė“ „UAB’e“ PMTI taip ir liko „nepastebėta“. O būtent ji ir buvo, ko gero, asmeninio A.Balsienės ir visuomeninių interesų konflikto ašis? Ar tik ne ši tarpinė organizacija ir nebuvo „melžiama karvė“, už kurios pašarus apmokėdavo „Solidarumas“? Ar tik ne todėl A.Balsienė nenorėjo paleisti valdžios vadelių profsąjungose: kad lėšos plauktų ir niekas to nesužinotų?

Akivaizdu, kad padarytą klaidą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai teks ištaisyti ir dar kartą apsvarstyti „trigubų kėdžių“ – A.Balsienės Seimo narės mandato, „Solidarumo“ pirmininkės ir „UAB’o“ savininkės – interesų sutapimą bei konfliktą su visuomeniniais.

Atpirkimo ožys

Tačiau atpirkimo ožys, – dabartinis „Solidarumo“ pirmininkas P.Grėbliauskas, – pasirodo, esąs teisininkas su 40 metų nepriekaištingo darbo stažu. Taigi abejotina, ar pasiseks jį „praryti“ ir „neužspringti“, kaip buvo su Uoka, Kazlausku, Čižiku ir dešimtimis kitų...

Net ir ne teisininkui atrodo logiška būtų vienoje ir toje pačioje įstaigoje – Vilniaus miesto policijos komisariate – dviejų tyrėjų medžiagas apjungti, ir vaizdas taptų aiškus ir neabejotinas. O būtent: iš I.Dargvainienės turimą medžiagą apie A.Balsienės „UAB’o“ veiklą pridėti prie A.Ščiglienės tiriamo skundo dėl P.Grėbliausko neva iššvaistyto turto. Atrodo, logiška būtų Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pakartotinai apsvarstyti A.Balsienės „trigubų“, o ne „dvigubų“ kėdžių klausimą, tada ir išryškėtų asmeninių interesų dominantė visuomeninių interesų sąskaita. Seimo narės mandatas A.Balsienei lyg ir nepriklausytų? Ir dangstytis „Solidarumo“ gelbėjimu, priverstinai bėgant iš Seimo, jau nebegalėtų. Bet taip atrodo tik visuomenei. O Seimui atrodo kitaip, nors jo klaidos kenkia tautai ir skandina teismus.

Teisininkas P.Grėbliauskas gerai žino „damoklo kardo“ – profsąjungų turto grąžinimo įteisinimo – subtilybes. Kad ir tai, jog joks įstatymas negalioja praeitin. Žino jis ir Lietuvos Konstitucijos 50 straipsnį, ir tarptautines konvencijas, ginančias profsąjungų išimtines teises bei draudžiančias valdymo organams kištis į profsąjungų vidaus reikalus. Tai didelis P.Grėbliausko koziris.

Tačiau šiuo atveju svarbiau, ko atpirkimo ožys nežino.

Juk išėjo iš profsąjungų K.Uoka, buvęs pirmininkas, signataras, valstybės kontrolierius. O A.Balsienė liko. Taip pat išėjo apie dvidešimt žmonių, o A.Balsienė liko. Ir ne tik liko – Seiman išrinkta!

Tai negi P.Grėbliauskas taip ir liks „atpirkimo ožiu“ bei „sės“ už tai, kad nesusiprato neklibinti A.Balsienės „trečiosios kėdės“ – „UAB’o“? Negi „sės“ už tai, kad nesuprato parduoti „Solidarumo“ patalpas A.Balsienės proteguojamam pirkėjui, tegu ir perpus pigiau nei pardavė? Negi „sės“, jei taip ir nesuprato, kad profsąjungų „skaldyme ir valdyme“ A.Balsienė tik marionetė, o virvelės visai kitose rankose?..

Politikams graudžiai dūsaujant apie pilietinės visuomenės kūrimo būtinumą Lietuvoje, pati pilietiškiausia organizacija pasaulyje – profsąjungos – pademonstravo totalinį valdžios susidorojimą su jomis. Procesas tebevyksta, todėl būtina jį viešinti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija