Atnaujintas 2006 kovo 29 d.
Nr.24
(1424)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Žiojasi godulio nasrai

Lietuva – paradoksų šalis. Vienas didžiausių paradoksų XX ir XXI amžių sandūroje – buvusios komunistinės nomenklatūros įsigalėjimas valstybės valdymo, ekonomikos, švietimo, kultūros ir kitose srityse. Atrodo gana paradoksalu ir tai, kad nemaža dalis mūsų tautiečių per 50 okupacijos metų priprato prie lietuvio dvasiai svetimo ir nepriimtino režimo. Šiandien tokiems prisitaikėliams, dvasios paliegėliams vis viena, kas laiko savo rankose valdžios vairą: ar buvusi komunistinė nomenklatūra, praradusi sąžinę bei tautinį susipratimą, ar sąžiningai ir patriotiškai nusiteikę piliečiai. Kai žmogus praranda savo pricipus ir tautinę dvasią, jis lengvai suviliojamas suktais pažadukais ir paperkamas alaus buteliu ar ledų porcija. Betgi žmogus, anot Senekos, galvojantis vien apie save ir ieškantis tik sau bet kokios naudos, negali būti laimingas. Juk šitaip jis apgaudinėja ir apvaginėja save patį.


Negaliu tylėti

Atviras laiškas šmeižikiškų straipsnių
autoriui rašytojui Kaziui Sajai

Aš tavo žemietis. Dar besimokydamas Pasvalio gimnazijoje gerai pažinojau tavo šeimą. Vėliau 40 metų mokytojaudamas Pasvalyje ir Panevėžyje labai domėjausi tavo kūryba, ypač dramaturgija. Panevėžio dramos teatras ne kartą vaidino tavo kūrinius. Organizuotai su auklėtiniais lankydavomės teatre, rengdavome aptarimus. Jautėme tau pagarbą, kad tuo tamsiu okupacijos laikotarpiu sugebėjai tarp eilučių išreikšti tai, kas mums buvo artima ir brangu. Ačiū tau, nepaisant, kad tarybinėje enciklopedijoje figūruoji kaip aktyvus sovietinis rašytojas. Dėkojame, kad Sąjūdžio pakilimo metais buvai aktyvus nepriklausomybės šalininkas.


Ar čia Lietuva?

Užsienietis, eidamas Gedimino prospektu Vilniuje, prasitarė: jei negirdėčiau lietuviškai kalbančių praeivių, pamanyčiau, kad esu kažkur Vakarų Europoje. Kodėl išorės reklamose, viešuose užrašuose nebėra lietuvių kalbos?

Šią problemą svarstė Lietuvos Sąjūdžio tarybos sukviesti kalbininkai ir kalbos tvarkytojai. Iš pradžių pasitarimo dalyviai aiškinosi, kuo skiriasi prekių ženklai, kurie visame pasaulyje rašomi vienodai (neverčiami), ir prekių ar paslaugų teikimo įstaigų, kurių pavadinimai rašomi vietine kalba (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje) ir net vietine abėcėle (pvz., Graikijoje).

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija