Atnaujintas 2006 kovo 31 d.
Nr.25
(1425)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tiesos žodžio kelias

Aušra ŠUOPYTĖ

Renginio dalyviai (iš kairės):
Petras Plumpa, mons. prof.
hab. dr. Vytautas Kazlauskas,
Gintė Damušytė, arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius, sesuo
Nijolė Sadūnaitė ir Jadvyga Damušienė
Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Pasipriešinimas režimui

Kovo 24 dieną Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje Kaune buvo paminėtas pats reikšmingiausias XX a. pabaigos įvykis – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimas pogrindyje. Penkiasdešimties okupacijos metų laikotarpiu „Kronika“ atliko didžiulį vaidmenį atskleisdama Lietuvos tikinčiųjų persekiojimą Sovietų Sąjungoje ir įsiliejo į visos žmonijos kovą už žmogaus teises ir laisves.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, „Kronikos” redaktorius, gūdžią socializmo naktį apibūdino šiais žodžiais: „Persekiojimo laikotarpis buvo ir išbandymas, ir Dievo dovana. Išbandymas, nes kasdien reikėjo apsispręsti, ką priimti – tiesą ar melą; kuo būti – galingesniojo kolaborantu ar negalinčiojo apsiginti draugu; ką veikti – ramiai laukti, kai žudoma Bažnyčia, ar bent trupinėlį atsakomybės už jos ateitį užsidėti ir ant savo pečių. Persekiojimas buvo ir Dievo dovana, nes vertė mąstyti, ieškoti, branginti ir ginti tas vertybes, kurias labai lengva prarasti laisvės sąlygomis”.

Simboliška, kad šis prisiminimų vakaras surengtas kovo mėnesį. Juk ir Knygnešio dieną minime pavasariui auštant. „Kronikos” leidėjų ir jos platintojų žygdarbis nė kiek nenusileidžia mūsų knygnešiams. Surengta paroda „Kronikos” kelias” supažindino svečius su rankraščiais, dauginimo technika ir išleistais numeriais.

Langas į pasaulį

Renginyje dalyvavo arkiv. S.Tamkevičius, ilgametė tiesos žodžio, atkeliavusio iš Lietuvos, skleidėja Jungtinėse Amerikos Valstijose Gintė Damušytė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, ilgametis Vatikano radijo redaktorius mons. prof. hab. dr. Vytautas Kazlauskas, „Kronikos” platintojas ir rėmėjas Petras Plumpa ir kiti. Skambiais dainų posmais ir prasmingomis eilėmis susirinkusiuosius pasveikino Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos moksleiviai.

Lietuvos ambasadorė ypatingiems pavedimams G.Damušytė bendradarbiavimą platinant „Kroniką” prisiminė pakiliai ir šiltai: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pakeitė mano gyvenimą. Apie ją sužinojau iš spaudos, iš pokalbių šeimoje ir iš kunigo Kazimiero Pugevičiaus, platinusio ir vertusio į anglų kalbą. Visi „Kronikos” platintojai, vertėjai stengėsi kuo plačiau skelbti tiesos žodį apie Lietuvą. Tai buvo pirmas iškirstas langas į pasaulį, skleidęs žmonėms tiesą apie okupuotą Lietuvą. Kun. K.Pugevičiaus prašoma pasiryžau vienerius metus paaukoti ir atsisakiau kitos veiklos Lietuvių katalikų religinėje šalpoje. Čia buvo įsteigtas Informacijos centras ir į pasaulį nusitiesė ne tik „Kronikos” keliai, bet ir kita informacija apie Lietuvą. Vieneri metai greit prabėgo, ir aš pasilikau dar vienuolikai. Mano planai stoti į JAV diplomatinę tarnybą žlugo, nes tada kur kas svarbiau buvo informuoti skaitytoją apie Lietuvą ir tai, kas vyksta už geležinės uždangos. Tai buvo pirmieji laisvės ryto pragiedruliai. Šiandien kiekvienas galime pasimokyti tiesos žodžio ir teisingumo veiksmų. Tai vienas svarbiausių mums visiems ir šių dienų sampratos pavyzdžių. „Kronika“ buvo nuostabus pilietinės visuomenės sąmoningumo pavyzdys: žmonės rašė, spausdino, daugino ir platino. Ji buvo verčiama į italų, ispanų, anglų, rusų kalbas ir taip vis plačiau vėrėsi Lietuvos langas į pasaulį“.

S. N.Sadūnaitė pasidalijo įspūdžiais apie susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II. „Grupė maldininkų iš Lietuvos, apsilankiusi Vatikane, turėjo laimės susitikti su Popiežiumi, – sakė s.Nijolė. – Jonas Paulius II leisdamasis laiptais iš tolo pamatė mane ir tarė: „O! Sadūnaitis!“ Ir paklausė: „Kaip ten, Sibire, buvo? Skaičiau jūsų knygą”. Malonu buvo iš Šventojo Tėvo lūpų išgirsti, kad jis labai myli Lietuvą”.

Mons. V.Kazlauskas Vatikano radijo bangomis pasauliui siuntė pačias vertingiausias žinutes iš Lietuvos, kurias pateikdavo „Kronika“. „Mes tada pajutome, kad visa užsienio žiniasklaida, skirta Lietuvai, įgavo kitą kryptį, – sakė mons. V.Kazlauskas. – „Kroniką“, atrodė, yra skaitęs ir kardinolas Jozefas Ratcingeris, dabartinis popiežius Benediktas XVI. Visus „Kronikos” numerius gaudavo aukštieji Vatikano hierarchai. Šis leidinys plačiai pasklido po laisvąjį Vakarų pasaulį“.

Tylėti nebuvo galima

Kai 1969 metais kun. S.Tamkevičiui buvo atimta teisė atlikti kunigo pareigas, jis, pasitelkęs būrelį bendraminčių, tarp kurių buvo ir kun. Juozas Zdebskis, stojo į nematomą, bet atvirą kovą prieš Katalikų Bažnyčios persekiojimą. Tam pirmiausia pasitarnavo spausdintas žodis. Pirmieji bandymai nedidelius tekstus išspausdinti ant balto audeklo skiautės ir ją įsiūti į JAV vykstančios moters drabužį pasiteisino. „LKB kronika“ gimė. Vėliau kun. S.Tamkevičius su bendraminčiu P.Plumpa parengė pirmąjį „tikrą“ laikraščio numerį, pavadindami „Vivos voco“ („Gyvuosius šaukiu“). Kunigas, supratęs, kad leidimo sėkmę lems Bažnyčios palaiminimas, nuvyko pas tada dar vyskupą Vincentą Sladkevičių. Vyskupas pasiūlė: „Ar nebūtų geriau, jei leidinys aprašytų kokį nors įvykį ir būtų pridėtas trumpas komentaras? Ar ne toks leidinys mums būtų reikalingiausias?“ Vėliau kardinolas V.Sladkevičius tapo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ krikštatėviu. Pirmąjį numerį taisė ir ranka perrašė P.Plumpa. „Kronika” gimė 1972 metų kovo mėnesį mažame kambarėlyje Simne, kur tada vikaru dirbo kun. S.Tamkevičius.

Surinkti informaciją ir ją surašyti nebuvo ypač sunku, kur kas sunkiau buvo ją perduoti pasauliui. Pirmiausia žvilgsniai krypo į Maskvą, kur gyveno lietuvių bičiuliai disidentai: Sergejus Kovaliovas, Aleksandras Lavutas, Tatjana Velikanova, dvasininkas Glebas Jakuninas ir kiti. „Kronika“ pasiekė ir Andrejų Sacharovą bei „Gulago salyno“ autorių Aleksandrą Solženicyną.

Paskutinis numeris išėjo 1989 m. kovo 19 d. Iki Atgimimo buvo išleistas 81 „Kronikos” numeris. Leidinio kelias tęsėsi 17 metų.

Arkiv. S.Tamkevičius tą laiko atkarpą, kai buvo leidžiama „Kronika“, apibūdino taip: „Jeigu mes turime šiandien Lietuvą, tai turime būti dėkingi tūkstančiams kuklių lietuvių katalikų, kurie sunkiausiomis sąlygomis nenustojo vilties, meldėsi ir dirbo, kad ne tik Bažnyčia, bet ir Lietuva būtų gyva“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija