Atnaujintas 2006 balandžio 14 d.
Nr.29
(1429)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dievo palaimos
Kristaus Prisikėlimo šventėje!

 
Šiame numeryje:

Pasilikite su mumis

Bažnyčia išliks gyva

Priimkime
Atpirkimo dovaną

„DEUS CARITAS EST“ –
„DIEVAS YRA MEILĖ“

Tikroji viltis –
Velykų Jėzus

Gimnazijoje –
apie Šventąjį Tėvą

Pagarba ir meilė
Popiežiui,
suklupusiam maldai

Paminėjo vyskupo
emerito 80-metį

Ar Lietuva –
kryžių kraštas?

Velykos ir
kun. A.Lipniūnas

Šauksmas!
Argi tyruose?

Kodėl visuomenė
tapo abejinga blogiui?

Kas pakvies
ligoniui kunigą?

Tikėjimo liudytojas

Pamaldus vienuolis
ir didelis patriotas

Gražus sumanymas

Griaudami dorą,
kenkiame Lietuvai

Reikia žmonių
atgimimo

Televizijos pamiršo
paminėti Popiežiaus
mirties metines

Nelikime abejingi

Viskas griūva:
o kas toliau?

Tepalyti Prisikėlusiojo šviesa kiekvienus namus

Brangūs krikščionys!

Ne vienas mūsų dienų tikintis žmogus, ypač visuomenei peržengus ateistinę prarają, tik suaugęs atrado velykinę Žinią. Galbūt suvirpėti prieš didįjį Atpirkimo slėpinį – JIS MIRĖ IR PRISIKĖLĖ – paskatino vienumoje skaitytas Šventasis Raštas, gal gyvenimo kelyje sutiktojo liudijimas, gal nuoširdžiu bendravimu patraukusi bendruomenė. Tačiau laimingiausi tie, kurie dar būdami mažutėliai iš tėvų ar įtėvių rankų gavo tikėjimo dovaną ir jos centrą – Gerąją Kristaus Prisikėlimo Naujieną.

Į Velykų iškilmes bažnyčioje ateiname ir prie šventinio stalo sėdame su šeima. Nuo seniausių laikų vadiname Velykas šeimos švente. Net likę vieniši, palaidoję artimuosius ar nuo jų atskirti gyvenimo aplinkybių, šiomis dienomis esame su jais malda ir prisiminimais. Kai tėvų namuose vaikas patiria Didžiosios savaitės susikaupimą ir su tėvais gieda Velyknakčio Aleliuja, šie išgyvenimai jo širdies kertelėje visam laikui įkurdina Viešpatį. Įkurdina tikėjimą, kuris sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis sustiprina ir teikia paguodą. Įkurdina meilę, kuri, suvienydama mus su Dievu, dar labiau suvienija ir su artimaisiais.

Pakrikštytųjų šeima, perduodama iš kartos į kartą tikėjimą, perduodama velykinę Žinią, turtina mūsų visų dvasinį gyvenimą, plečia čia, žemėje, Dievo Karalystės ribas. Todėl linkiu, kad Prisikėlimo džiaugsmas pasiektų visas Lietuvos šeimas ir paskatintų Šeimos prisikėlimą Lietuvoje. Noriu pasidalyti viltimi, kad iš kapo pakilusio Išganytojo šviesa palytės kiekvienus namus, paguos vargingus ir atvers gyvenimo prasmę ją pametusiems karjeros lenktynėse. Įžiebkime savo šeimose ir bendruomenėse Velykų žiburį, kuris išvalo sielą nuo abejonių, netikrumo, pasimetimo ir nuodėmės šešėlių. Lai neša tą žiburį kartu senoliai, tėvai ir mažutėliai, augdami ir augindami tikėjime.


Benedikto XVI pontifikato pirmosios metinės

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
Verbų sekmadienį

Artėjant Velykoms pasaulio krikščionių mintys ir žvilgsniai vėl krypsta į Romą, kur svarbiausiai metų liturgijai šiemet pirmą kartą vadovauja popiežius Benediktas XVI. Būsimoji Kristaus Prisikėlimo šventė Popiežiui bus ypatinga dar ir tuo, kad kaip tik Velykų sekmadienį, balandžio 16 dieną, jis minės savo 79-ąjį gimtadienį. Celebruojamomis iškilmėmis Šventasis Tėvas kartu faktiškai užbaigs savojo pontifikato pirmuosius metus: konklavoje dalyvavusieji 115 kardinolų jį į Petro sostą išrinko 2005 m. balandžio 19 d. Dėl šios sukakties tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė daug analitinių apžvalgų, kuriose prisimenamos Benedikto XVI pirmosios programinės kalbos, jo per metus nuveikti darbai, tolesnės veiklos perspektyvos ir ankstesnis gyvenimo kelias.


Eucharistinis kongresas

Vyskupas Rimantas Norvila priima
atnašą šv. Mišių aukai – zanavykų
keptos duonos kepalą

Šakiai. Pasirengimas Vilkaviškio vyskupijos IV Eucharistiniam kongresui, prasidėjęs parapijose, įžengė į tolesnį etapą, kuriame numatyta švęsti Eucharistinius kongresus kiekviename vyskupijos dekanate.

Balandžio 1–2 dienomis tokia iškilmė įvyko Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, svetingai priėmusioje Šakių dekanato tikinčiuosius. Šventė prasidėjo balandžio 1-osios pavakare Jaunimo kultūros centre, kur buvo atidaryta jaunųjų kūrėjų darbų Eucharistijos tema ekspozicija. Renginio dalyvius pasveikino Šakių dekanato vicedekanas kan. Donatas Jasulaitis. Geriausi kūriniai bus publikuoti specialiame šiam kongresui skirtame leidinyje.


Valstybė kaip klano įkaitė

Petras KATINAS

Kai kurie politikos apžvalgininkai ir politologai po Seimo pirmininko Artūro Paulausko nuvertimo didžiule balsų dauguma šį įvykį vertina kaip „juodojo scenarijaus“ pradžią. Svarbiausia, kad net 94 parlamentarai iš 107, dalyvavusių posėdyje, balsavo už nepasitikėjimą Seimo Pirmininku. Neabejojama, jog prie šio koalicijos partnerio pašalinimo prisidėjo ne tik visą valdžią imantis V.Uspaskichas, bet ir premjeras A.Brazauskas. Nors daugelis nesitikėjo, kad „darbiečiai“ ir socialdemokratai taip gėdingai išduos savo partnerį. Bet įžvalgesnieji dar praėjusį savaitgalį pastebėjo, kad praeito pirmadienio rytą į A.Paulausko kabinetą atėjo visi trys valdančiosios koalicijos šulai – V.Uspaskichas, A.Brazauskas ir K.Prunskienė. Jie aiškiai leido suprasti, jog vienintelė galimybė išsaugoti Seimo Pirmininko postą yra kai kurių „pernelyg aktyvių“ A.Paulausko partiečių socialliberalų sutramdymas. Valdantieji, ypač socdemai ir „darbiečiai“, jau senokai nepatenkinti, kad tokie socialliberalai kaip Artūras Skardžius, Alvydas Sadleckas, Algirdas Monkevičius ir Nijolė Steiblienė pernelyg dažnai ėmė atskleidinėti koalicijos partnerių įvairias suktybes bei aferas.


Krizės metas. Kas laimės?

Dar taip neseniai Artūras Paulauskas, kaip Lietuvos Seimo Pirmininkas, sveikino valstybės piliečius su Sausio 13-ąja, su Vasario 16-ąja, su Kovo 11-ąja, o štai jo, kaip reikšmingo politiko, jau nebėra. Ir išties Paulauskas tautiečius sveikino jau gana seniai – beveik šešerius metus. O pats perversmas – taip galima pavadinti netikėtą Paulausko atstatydinimą iš Seimo Pirmininko pareigų - įvyko išties labai staigiai: dar tik praėjusios savaitės ketvirtadienį buvo surinkti parašai po interpeliacijos Paulauskui pareiškimu (už blogai organizuotą Seimo kanceliarijos darbą), o nepraėjus ir savaitei, netgi, tiksliau, jau kitame Seimo posėdyje Paulauskas buvo netikėtai pašalintas iš Seimo vadovo pareigų triuškinančia balsų persvara. Tokios reikalo baigties nesitikėjo nei interpeliaciją kėlusi opozicija, nei valdančiosios koalicijos partneriai. Prisiminkime, kaip, atrodo, ryžtingai, dokumentais pagrįstais įrodymais buvo užsipultas Premjeras, tačiau net keletą mėnesių besitęsusios grumtynės neįveikė Vyriausybės vadovo. Bet šįkart dauguma Seimo narių apie nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, tikriausiai, slapta mąstė ir netgi kūrė tam tikrus planus. Pretekstas nušalinti buvo tariamas nesusitvarkymas su Seimo kanceliarijos klausimais (ypač ten pasireiškusiomis privilegijomis), už kuriuos jis tikrai negalėjo asmeniškai atsakyti, bet vieningu opozicijos ir pozicijos (valdančios koalicijos) bendru susitarimu vis dėlto buvo pašalintas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija