| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Telšių vyskupijoje Šilalės dekanate Įspūdingos Atgailos pamaldos
Kvėdarna. Parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas stengiasi kuo daugiau jaunimo patraukti į bažnyčią. Jis palaiko glaudžius ryšius su abejomis Kvėdarnos miestelio mokyklomis: Kazimiero Jauniaus vidurine ir Prano Liatuko pradine mokykla, taip pat su pastarajai priklausančių Grimzdų bei Drobūkščių pradinio ugdymo skyriaus mokiniais ir mokytojais. Klebonas dažnai kviečiamas į mokyklų organizuojamus tautinius ir religinius renginius. O moksleiviai sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose: patarnauja, adoruoja, gieda Kvėdarnos bažnyčios jaunimo chore. Klebonas kun. J.Meškauskas toliau puoselėja iki jo Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje dirbusio, dabar į Šilutės rajono Vainuto parapiją perkelto dirbti klebonu kun. Kazimiero Žąsyčio sumanytą tradiciją kasmet organizuoti Telšių vyskupijos bažnyčių ir Žemaitijos mokyklų mokinių sakralinių giesmių šventę, į kurią suvažiuoja daug jaunųjų giedotojų. Verbų savaitės penktadienį parapijos klebono iniciatyva talkinant tikybos mokytojai Jurgitai Skurdelienei į Kvėdarnos Švč. M.Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią sugužėjo minėtų mokyklų mokiniai ir jų pedagogai. Įvyko Gavėnios metui skirtos, jaunimo dvasingumą ugdančios Atgailos pamaldos. Jose dalyvavo Telšių vyskupo vikaras, Lietuvos katechetikos centro direktorius, Telšių vyskupijos jaunimo centro vadovas kun. Rimantas Gudlinkis, Šilalės parapijos kunigai Mindaugas Alekna ir Sigitas Valauskis. Minėti kunigai klausė jaunimo išpažinčių. Visi kunigai dalyvavo Atgailos pamaldose, kurias vedė svečias kun. R.Gudlinkis. Buvo skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai, giedojo nemažas Kvėdarnos bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Kazimiero Jauniaus vidurinės mokyklos vienuoliktokės Orintos Auškalnytės. Kun. R.Gudlinkis pasakė turiningą ir jaunimo širdis paliečiantį pamokslą Mano geriausias draugas Kristus. Jaunimas tą dieną ne tik atliko išpažintį, bet ir ilgokai adoravo prie Švč. Sakramento. Malonu buvo matyti ir tuos vaikelius, kurie dar nėra priėmę Pirmosios Komunijos, bet labai norėjo eiti prie klausyklos. Palydėti savo mokytojų, mažiukai ėjo prie klausyklos, o kun. K.Motiejaitis juos kiekvieną peržegnojo. Vaikai nuo klausyklų ėjo švytėdami. Tai buvo lyg savotiškas pasidrąsinimas bei pasipraktikavimas prieš tikrą, būsimą jų pirmąją išpažintį. Prie altoriaus buvo patiesta raudona širdis, aplinkui degė žvakutės. Ji simbolizavo Meile liepsnojančią Jėzaus širdį. Prie bažnyčios durų stovėjo vazos, prikrautos nedidelių nugludintų akmenukų. Kiekvienas paimdavo po akmenėlį, simboliškai mintyse sudėdavo į jį visus padarytus negerumus, patirtą skausmą ar gyvenimo sunkumus ir po išpažinties nunešdavo jį ir padėdavo į Jėzaus širdį, kad ji viską sutirpdytų ir išlydytų kartu su tuo akmenėliu. Tą jaudinantį Atgailos pamaldų momentą iš jaunuolių veidų buvo matyti, kad jie pasitiki geruoju Kristumi. Netgi suaugusieji, kurių irgi nemažai atėjo, nešdami tą visko prikrautą ir apsunkusį akmenėlį dėjo visas viltis į Kristų. Per Švč. Sakramento adoraciją buvo galima suprasti, kad šiandien ir jaunimui patikimiausiu draugu jau tampa Kristus. Pranciškus ŽUKAUSKAS Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |