|
Motinos širdies šviesa
Poetas Bernardas Brazdžionis savo poezijos rinktinės Ženklai ir stebuklai eilėraštyje, skirtame motinai, koncentruotai apibūdino motinos paveikslą, ją lygindamas su pavasarėjančia žeme: Motina, man žemė tavo vardą šneka, vyturėliai čiulba jį gražiai kasryt, aidas man krūtinėn tartum laimė teka ir per širdį eina kaip rasa skaidri. Lietuvoje jau nuo seno buvo gerbiamas motinos vardas, aukštinamas jos vaidmuo šeimyniniame ir tautos gyvenime. Joms pagerbti skirtas žieduotasis gegužis, gegužės pirmasis sekmadienis. Jos vardui skirta pati gražiausia malonybinė raiška: mama, mamutė, mamytė, motutė, motinėlė... Motinos meilės šviesa dažnai nušviečia ir mūsų gyvenimo kelią, sustiprina mūsų žingsnius. Ne veltui didžiąją tos meilės galią pabrėžė daugelis mūsų rašytojų, poetų, muzikų. Motinos vardas apdainuotas su gražiausiais palyginimais ir liaudies dainose. Motina gyvybės tiekėja, tautos dvasinės kultūros židinio gaivintoja, mūsų tradicijų, mūsų dorinės gelmės saugotoja. Lietuviškosios motinos pavyzdžiu senesniuose mūsų raštuose keliama Vytauto Didžiojo motina Birutė. Jos įvaizdis turėtų būti gyvas ir mūsų dienomis. Daug mūsų motutės nusipelnė išlaikydamos lietuvišką žodį, tikėjimą, Lietuvos laisvės viltį. Reikėtų visiems paskaityti prof. Onos Voverienės knygą Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys. Joje labai gyvai pateikti lietuvių moterų šviesūs, nepaprastai kilnūs, gerumu ir meile savam kraštui švytintys paveikslai.
Išlaikant pagarbą motinai, Lietuvoje didelės įtakos turėjo Katalikų Bažnyčia, Dievo Motinos Marijos garbinimo tradicijos, gegužinės pamaldos. Motinos diena mūsų krašte įvesta 1929 metais. Sovietinės okupacijos metu Motinos dieną bandyta pakeisti valdiška Kovo 8-ąja. Lyg norėta sumenkinti motinos vaidmenį, ją padarant sovietinės valdžios poreikių tenkinimo įrankiu. Tačiau skambūs veidmainiški žodžiai nesugebėjo ištrinti tikrosios Motinos dienos prasmės. Motinos vardas buvo minimas ir bažnyčiose, ir kapinėse uždegtų žvakučių šviesa, susikaupimu bei maldos žodžiu. 1988 metais Motinos diena vėl buvo atgaivinta.
Dabar Lietuva taip pat daug tikisi iš mūsų šaunių motinų, saugančių namų ugnį nuo įvairių skersvėjų. Tegul ji būna visada kaitri ir gyvybinga, tegul kiekvieną mūsų pasiekia gerosios Motinos širdies Šviesa. Būkite pasveikintos, mielosios mamos!
Zigmas Tamakauskas
© 2006 XXI amžius
|