Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Gegužinių pamaldų turtingumas ir grožis

Inesė Ratnikaitė

Gegužės mėnesį bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Daugeliui širdį džiugina „mojavinės“ giesmės, skambančios ne tik po bažnyčių skliautais, bet ir kaimo pirkioje, šeimos rate. Tai svarbi ir brangi gėlėmis besipuošiančio gegužio grožio dalis. Šiaulių katalikiškosios „Sandoros“ mokyklos salėje visa diena buvo skirta šio grožio supratimui ir atskleidimui. Balandį dėstytojai, studentai, mokytojai buvo pakviesti į respublikinę konferenciją – seminarą „Katalikiškasis gegužis. Tradicijos ir dabartis“. Organizatoriai – Šiaulių vyskupijos kurija, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centras, Šiaulių „Sandoros“ pagrindinė mokykla.

Mokyklos salėje buvo sukurta jauki, gegužės mėnesį imituojanti aplinka. Ant sienos kabėjo šiai konferencijai nupieštas aštuntos klasės moksleivės Dalios Traškinaitės vadinamasis „mojavinis“ paveikslas. Pirmuosius sveikinimo žodžius eilėmis bei giesme Marijai tarė mokyklos pradinukai. Mokyklos direktorius Kęstutis Šaltis šią tęstinę konferenciją vadino mokyklos švente. Mintimis pasidalijo konferencijos – seminaro garbės svečiai.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atkreipė dėmesį į katalikišką mokyklos kryptį ir joje besiskleidžiančius tikruosius tikėjimo ir meilės žiedus. „Per Mariją einame pas Viešpatį. Tas kelias yra pats paprasčiausias ir nuoširdžiausias“, – sakė ganytojas.

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Silva Sabaliauskienė kalbėjo apie visus žmogaus amžiaus tarpsnius lydinčią šviesą. Ši šviesa – tai žinių troškimas, pažinimas ir galiausiai – patirtis. Konferencijos metu linkėta dalytis patirties šviesa.

Pirmasis pranešimą skaitė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius hab. dr. Alfonsas Motuzas (“Katalikiškasis gegužis: kultas, apeigos ir muzika“). Profesoriaus pranešimas buvo turtingas įvairiapusiškumu, žinių gausa, istorinėmis įžvalgomis. Atskleista liaudies pamaldumo samprata, gegužinių pamaldų specifika, liaudies pamaldumo sąsajos su bažnytine liturgija. Katalikų liaudies pamaldumo praktikos, anot profesoriaus, buvo ir yra skirtos katalikų tikėjimui branginti. „Jos buvo ir yra tvirtovė, ginanti katalikybę nuo protestantizmo, stačiatikybės, islamo bei ateizmo reiškinių“, – sakė svečias iš Kauno. Profesorius aptarė Lietuvoje puoselėjamų gegužinių pamaldų tvarką, apibūdino žemaičių ir dzūkų gegužinių šventimo panašumus ir skirtumus. Nepamirštos ir kitos gegužę švenčiamos šventės. Artimiausia Dievo Motinos Marijos šventei – Motinos diena. Pokario metais kaimeliuose Motinos dienos metu tris kartus per dieną skambindavo bažnyčių varpai. Pakeleiviai ir vietiniai gyventojai, išgirdę varpo garsą, nusiimdavo kepures ir giedodavo ar kalbėdavo „Viešpaties angelą“ už mirusias motinas.

Vilniaus arkivyskupijos kurijos dailės istorikės Sigitos Maslauskaitės pranešimas „Švč. Mergelės Marijos ikonografinė tradicija“ domino tiek žiniomis, tiek vaizdine medžiaga. Mokslininkė demonstravo skaidrių kolekciją, kuri padėjo susipažinti su Mergelės Marijos vaizdavimo tradicija nuo pirmųjų piešinių, rastų katakombos sienoje, iki šių dienų „mojavinių“ paveikslų. Vaizdavimo būdas, anot lektorės, atskleidžia žmonių santykį su dieviškumu, dangaus Motina. Pavyzdžiui, bizantinėje tapyboje ryškus atskyrimas tarp šiapus ir anapus. Marijos asmuo – ypatingas, ji - geriausias tarpininkas, užtarėjas. „Renesansas – homocentristinė kultūra. Atsigręžiama į žmogų. Daug nuostabių Madonos su kūdikiu paveikslų, deja, prie Rafaelio „Madonos“ dar niekada niekas neuždegė žvakutės“, – sakė mokslininkė. Baroko epocha – Marijos kulto sužydėjimas. Tai, ką protestantai neigia, katalikai, atvirkščiai, teigia. Freskos, kupolai, paveikslai – visuose aukštinama Marija. Pranešimą vainikavo Bartolomé Esteban Murillo paveikslas „Nekaltasis pradėjimas“. Tai – „mojavinių“ Marijos paveikslų pirmavaizdis.

Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytoja Angelė Kavaliauskienė pranešimo „Gegužinių giedojimo tradicijos Lietuvoje“ pirmoje dalyje apibūdino gegužinių šventimo tradicijas Aukštaitijos kaimuose prieškario Lietuvoje. Susirinkdavo daug žmonių net iš aplinkinių kaimų, sueidavo šeimomis: vyrai, moterys, vaikai. Rinkdavosi ir giedodavo namuose, nes „bažnyčia toli ir kasdien nuvykti nėra galimybės, o melstis grupėje daug smagiau ir malda greičiau Dievą pasiekia“. Antroji pranešimo dalis skirta šioms dienoms. Norėta sužinoti tradicijos kitimo priežastis, ypatumus bei sąlygas. Tyrimui pasirinktos Radviliškio rajone esančios trys skirtingos sodybos: didelio kaimo teritorijoje, kur nėra bažnyčios; gyvenvietės teritorijoje, kur yra puikus susisiekimas su miesteliu, kuriame yra bažnyčia, ir miestelio teritorijoje, kurioje yra bažnyčia. Buvo tyrinėtos tradicijos ištakos, apžvelgta, kas renkasi į gegužines pamaldas, kaip paruošiama giedojimo vieta, giedojimo eiga, gegužinių giedojimo pabaiga. Pabaigoje lektorė pasiūlė visiems kartu pagiedoti giesmę, skirtą Marijai.

Inesės Ratnikaitės, Šiaulių universiteto edukologijos doktorantės, pranešimas buvo skirtas atskleisti Dievo Motinos misijos sąsajas su žemiškųjų motinų misija. Pranešimo tema – „Motinystės reikšmė gegužinėse pamaldose“. Pasiremdama Jono Pauliaus II, R. Cantalamess’os, kardinolo J. H. Newman’o ir kitų mintimis lektorė atskleidė Mergelės Marijos fizinės (Theotokos), dvasinės, skausmingosios ir visuotinės motinystės reikšmes. Fizinė Marijos motinystė vainikuojama dvasine motinyste. Dvasinė motinystė arba tikėjimas padaro Mariją pirma ir švenčiausia Dievo dukterimi, pirma ir klusniausia Kristaus mokine. Sutikimas gyventi šalia kenčiančio Išganytojo – aptemdyta, skausminga motinystė. Prie kryžiaus – nauja Marijos motinystė. Ji – Bažnyčios, tai yra visos Dievo tautos, Motina. Antroji pranešimo dalis skirta dvasinės (šv. Monika – šv. Augustino motina), skausmingosios (šv. Žana Beretta Molla) ir visuotinės (Motina Teresė) motinystės atspindžiams Žemėje.

Po šio pranešimo pristatytas projektas „Katalikiškasis ugdymas šeimoje ir mokykloje“. Tyrimas vykdytas keturiose mokyklose: Šiaulių „Sandoros“ pagrindinėje mokykloje, Šiaulių rajono Kairių pagrindinėje mokykloje, Šiaulių Lieporių vidurinėje mokykloje ir Kelmės rajono Šaukėnų vidurinėje mokykloje. Projekto vykdytojai – minėtų mokyklų muzikos mokytojai: Rolanda Kalakauskienė, Aidas Kalinčikas, Aušra Jurkienė, Lolita Girskienė. Tyrimą pristatė vyresnysis muzikos mokytojas A.Kalinčikas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek katalikiškos tradicijos įskiepytos tarp jaunimo. Buvo apklausta po šimtą 6 – 10 klasių moksleivių iš kiekvienos mokyklos. Anketos susilaukė didelio susidomėjimo ne tik tarp mokinių, bet ir tarp mokytojų. Buvo gauti įdomūs, tradicinę nuomonę apie miesto – kaimo, katalikišką – valstybinę mokyklas iš dalies palaikantys, iš dalies griaunantys rezultatai, sukėlę aktyvias konferencijos dalyvių diskusijas.

Apie tai, kaip sekėsi mokiniams surasti liturgines, ikonografines, folklorines prasmes interpretuojant meno kūrinius, kalbėjo Šiaulių „Sandoros“ pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Aldona Traškinienė. Jos pranešimo tema – „Švč. Mergelės Marijos atspindys vaikų kūryboje“. Interpretacija, mokytojos teigimu, – kelias tiek į kūrinį, tiek į save. Parodoje mokinių piešiniai buvo išdėstyti pagal pagrindinius ikonografinius tipus. Mokytojos metodininkės padarytos išvados: pastebėta, jog vaikai labai pagarbiai tapo šia tema; piešdami pagal Švč. Mergelės Marijos ikonografinius tipus moksleiviai giliau išgyveno religinius jausmus; artimesnis tampa ryšys tarp mokytojų ir ugdytinių, nes užsimezga bendradarbiavimas dvasinėje plotmėje.

Paskutinis pranešimas skirtas pasidalijimui. Gegužių kaimo bendruomenės narių Vidos Stankūnienės ir Reginos Zabielienės tema – „Katalikiškojo gegužio sugrįžimas į kaimo bendruomenę“. Nuotraukos, filmuota medžiaga padėjo nusikelti į gegužines pamaldas, kurios prieš metus buvo organizuotos Gegužių kaime, esančiame netoli Šiaulių. „Kaimo tradicijos baigia išnykti, todėl mes, norėdami atgaivinti šias tradicijas, kvietėme visą kaimo bendruomenę į gegužines pamaldas“, – pasakojo R.Zabielienė. Kiekvieną dieną būdavo giedama litanija. Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčios vikaras kun. Feliksas Baliūnas kiekvieną trečiadienį vykdavo į kaimą ir kartu su kaimo bendruomene dalyvaudavo religinėse pamaldose. Mėnuo baigėsi linksma gegužine iki trečių gaidžių.

Diskusijoje buvo išsakyta daug nuomonių, iškeltos problemos, ieškota sprendimo būdų. Pateikti pasiūlymai kitiems metams. Prof. hab. dr. A.Motuzas siūlė kitais metais surengti konferenciją – seminarą, skirtą Šiaulių krašto etninei kultūrai. Mokyklos direktorius K.Šaltis parėmė išsakytą nuomonę, kad reikia plėsti bendradarbiavimą su universitetu. Vyskupas E. Bartulis kreipėsi į motinas: „Perteikit pačias gražiausias vertybes savo vaikams, tuomet atliksite savo pareigą“.

Šiauliai

© 2006 „XXI amžius“