Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nuncijaus paskaita

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbrigenas (antras iš kairės) penktadienį lankėsi Kaune ir skaitė pranešimą „Popiežius ir Europos Sąjunga“

Didelį susidomėjimą sukėlė Kaune, Kunigų seminarijoje, viešėjęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas ir skaitęs pranešimą „Popiežius ir Europos Sąjunga“. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pasveikino nuncijų viešnagės Kaune proga ir pasidžiaugė galimybe išgirsti garbingojo svečio, ketverius metus gyvenančio Lietuvoje, žodžius. Apaštalinį nuncijų sveikino ir susirinkusiems giedojo klierikų ansamblis. Pranešimą arkivyskupas P.S.Zurbriggenas skaitė prancūzų kalba, tad vertėjo funkcijas atliko Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus prezidentė Birutė Strakšienė.

Krikščionys aptaria Europos integracijos perspektyvas

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikta XVI susitinka su Europos Komisijos pirmininku Manueliu Barozu

Popiežius priėmė Europos Komisijos pirmininką

Prieš savaitę Europos Sąjungos šalyse dvidešimtą kartą minint „Europos dieną“, taip pat ir bažnytiniuose sluoksniuose buvo aktyviai diskutuojamos žemyno tolesnės integracijos perspektyvos bei krikščionių indėlio galimybės šiame procese. Atitinkamus analitinius pareiškimus padarė Europos Sąjungos Katalikų Vyskupų Konferencijų Taryba (COMECE) ir žemyno didžiausia ekumeninė organizacija – Europos Bažnyčių Konferencija (CEC). Šiam tikslui taip pat iš esmės buvo skirtas gegužės 5 dieną Vatikane įvykęs pirmasis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Europos Komisijos pirmininku Manueliu Barozu.

,,Po mūsų kojomis – Lietuvos istorija“

Dr. Napoleonas Kitkauskas

Metų pradžioje dr. Napoleonas Kitkauskas, architektas restauratorius, turintis statybos inžinieriaus diplomą, šventė 75-erių metų jubiliejų. Darbštusis mokslininkas paskelbė apie 200 mokslinių ir populiarių straipsnių, parašė keletą knygų: ,,Vilniaus katedra“ (1976, išversta į rusų, anglų, vokiečių kalbas), ,,Vilniaus pilys“ (1989), ,,Vilniaus Arkikatedros požemiai“ (1994), ,,Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ (2002 m., su žmona Laimute Kitkauskiene) ir kt. 1980 metais jis apgynė architektūros kandidato disertaciją (1993 metais nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis), 1990 metais už knygą ,,Vilniaus pilys“ suteikta Lietuvos kultūros ir meno nacionalinė premija.

Pažaislio muzikos festivalis

Alina Ramanauskienė

Pažaislio muzikos festivalyje Ričardo Šaknio nuotrauka

Vienuoliktą kartą laukiame Pažaislio muzikos festivalio. Šiemet jame išgirsime ir pamatysime visą žanrų vaivorykštę – nuo operos iki džiazo kompozicijų, nuo simfonijų iki audiovizualaus projekto, nuo vokalinių kamerinių kūrinių iki tik ką sukurtų postmodernistinių opusų. Festivalio programa aprėps 40 renginių. Į Pažaislio muzikos festivalį atvyks dalyviai iš 17 šalių. Pirmą kartą šioje šventėje išgirsime muzikus iš Turkijos. Festivalio keliai, kaip jau įprasta, vingiuos į Pažaislio vienuolyną, Kauno ir Raudondvario pilis, Žemaitkiemio ir Zyplių dvarus, Pociūnų oro uostą, Kauno miesto ir apskrities bažnyčias, koncertų sales, muziejus...

Jiems rūpi serganti Tėvynė

LPKTB Kauno skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Būrys susirinkimo dalyvių

Savo darbo rezultatus aptarti Kauno karininkų ramovėje rinkosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) Kauno skyriaus nariai. Kauno skyrius įkurtas 1995 m. liepos 4 d. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 97 steigėjai. Skyriaus steigimo iniciatoriai buvo Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis, Irena Belickienė, Algirdas Babrauskas ir kiti. Pirmuoju LPKTB Kauno skyriaus valdybos pirmininku buvo išrinktas A.Babrauskas. Vėliau, nuo 1996 metų iki 2002-ųjų, pirmininke buvo renkama I.Belickienė.

Saulėtasielės palangiškės – tremties poetės dovanos

Anapilio salėje 1997 metų Atvelykis. Sėdi (iš kairės): B.Gabrienienė, T.Stonkienė, A.Paulauskas, S.Daukšienė, K.Bitė; stovi: Petras Gabrienas, Irena Galdikaitė, F.Neverauskaitė, A.Jurevičius

Esu labai laimingas, kad prieš penkmetį likimas suvedė su nuostabia palangiške – tremties poete Stefa Večerskyte-Daukšiene.

Esu turtingas, nes kasdien galiu gėrėtis savo ir bičiulių sielų ledus Sibire padėjusiais ištirpdyti nestabdomo gyvastingumo S.Večerskytės-Daukšienės ketureiliais, jos eiliuotąja okupantų niekada neparklupdytos tvirtuolės lietuvės katalikės išmintimi knygose „Keliuku palei kelią“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“, 1999) ir „Pasaulis po langu“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“, 2002), taip pat dar 1990 metais Vilniaus „Vagos“ išleistoje tremtinių – 120 autorių antologijoje „Tremtinio Lietuva“.

Žvejo sūnaus

D.Sobeckio poezijos knygelės viršelis

Paėmus į rankas Dainiaus Sobeckio antrąją poezijos knygelę, į akis krito keistokas po nupieštu ant viršelio iš popieriaus išlankstytu laiveliu parašytas pavadinimas – „Žvejo sūnaus“, tarsi nesiderinantis su lietuvių kalbos vardininko norma, kuria rašomas kiekvienas pavadinimas. Tik toliau skaitant eiles jis tarsi pasiteisina. Tas kiek atvirkščias kalbėjimas ir prieš save, ir tarsi poetinis burnojimas prieš Dievo Sūnų, ne dailidę, o žveją, padeda suvokti sumanymo esmę – parašyti kitaip ne tik pavadinimą, bet ir reikšti mintis eilėmis. Iš pradžių atrodė, kad iš naujo skaitau Bibliją, tik kiek kitokiu kampu, ar dalyvauju sekmadienio Mišiose, poetiškai aukojamose paties poeto, stovinčio ant kalno ir skelbiančio gyvenimo tiesas. Kokios pakylėtos ir taurios eilių mišios – norėjosi sušukti skaitant.

Žmogaus atmintis

Robertas Keturakis naują Albino Slavicko leidinį „Laisvės dvasia gyva“ („Aušra“, 2006) įvardijo kaip „publicistinių įžvalgų, esė, istorinių etiudų knygą“. Tai rinkinys rašinių aktualiausiomis Lietuvai istorijos temomis, pradedant knygnešiais, tarp kurių buvo ir autoriaus senelis Stasys Slavickas, ir baigiant naujais faktais apie Sūduvos krašto partizanus ir istorinius įvykius. Partizaninio pasipriešinimo tema, matyt, artima autoriui. Jis vienas pirmųjų dar 1990 metais surinko medžiagą apie tremtį, pasipriešinimą okupantui ir jau kitais metais ją paskelbė knygoje „Viešpatie, sugrąžink Tėvynę“.

Praeinam ar prismardijam?

Godulys nužudė ir Palangos širdyje šimtmetį visus džiuginusį kurhauzą

Prieryčiu prieš Motinos dieną sapnavau didelio kalno viršūnėje nematomos rankos beisbolo lazda daužomus gėlėmis žėrinčius aukštus krištolo indus. Ir garsai žiro kaip šukės per širdį…

Nubudus ir žmonai įjungus radijukę, vėl girdėjome tą pačią, ypač skausmingą informaciją apie už Smiltynės ugniniais slibinais bėgantį per Kuršių neriją – pasaulyje unikaliu rojumi vadinamą, o dabar kapais verčiamą neregėtą gaisrą.