Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Kaišiadorių dekanate

Katedros konsekracijos 70-mečio šventė

Apaštalinis nuncijus laimina jį pasitikusius kaišiadoriečius

Į Katedrą Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis (kairėje) įžengė kartu su svečiais Apaštalų Sosto nuncijumi Lietuvoje arkivyskupu Peteriu Stephanu Zurbrigenu (viduryje) ir Apaštalų Sosto nuncijumi Albanijoje arkivyskupu Jonu Bulaičiu (dešinėje)

Garbieji dvasininkai kurijoje apžiūrėjo ekspoziciją, skirtą vyskupijai

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedra

Monstrancija – popiežiaus Pijaus XI dovana Kaišiadorių Katedrai

1920 m. kovo 18 d. Kaišiadorių parapijos svečių knygoje pasirašiusio arkivyskupo Achilės Rati (1922 metais tapusio popiežiumi Pijumi XI) įrašas

Apaštalų Sosto nuncijus Lietuvoje arkivysk. Peteris Stephanas Zurbrigenas kaišiadoriečių buvo sutiktas su lietuviškos duonos kepalu. Kairėje – Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis

KAIŠIADORYS. Gegužės 14 dieną mieste lankėsi Apaštalų Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbrigenas. Arkivyskupo apsilankymo tikslas – Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedros konsekracijos (pašventinimo) 70-ies metų sukakties minėjimas. Katedrą 1936 m. gegužės 10 d. konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta.

Atvykusį Apaštalų Sosto atstovą arkivysk. P.S.Zurbrigeną, lydimą Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio ir šiuo metu Kaišiadorių vyskupijoje viešinčio arkivysk. Jono Bulaičio (Apaštalų Sosto atstovas Albanijoje), Dievo tarno arkivysk. Teofiliaus Matulionio aikštėje, prie Kaišiadorių Katedros, pasitiko Kaišiadorių parapijos tikintieji, kunigai, Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovai. Šio sutikimo pradžioje, nuskambėjus ragų sutartinei ir liaudies dainoms, garbų svečią pasveikino rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius, įteikęs šviežios, Kaišiadorių duonos kepykloje iškeptos, duonos kepalą.

Skambant varpams, vyskupai įžengė į Katedrą. Svečiams pasimeldus prie Švč. Sakramento, šios šventės dalyviai klausėsi trumpo pranešimo apie Katedros statybos istoriją, jos vaidmenį vyskupijos ir krašto Katalikų Bažnyčios gerovei. Pranešime, kurį parengė ir skaitė kun. Antanas Gediminas Tamošiūnas (Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris), be kita ko, buvo sakoma: „Ir vis dėlto net didžiausios priespaudos metu Viešpats leido šiai Katedrai išlikti tikėjimo mokytoja ir liudytoja vietinei Bažnyčiai, o gal net ir už jos ribų, apdovanodamas ją iškiliais ganytojais. Šią bažnyčią – Katedrą, o ir visą vyskupiją bei mūsų kraštą pirmiausia išgarsino antrojo Kaišiadorių vyskupijos ganytojo, arkivyskupo T.Matulionio asmenybė: jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. Ne veltui 1990 metais popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė „Dievo tarno“ titulą bei nurodė, jog šios vyskupijos tikintieji gali jam melsti altorių garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių. Dar daugiau, 1987 metais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II tuometinį šios vyskupijos apašt. administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu, tuo ypatingai išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią vyskupiją, jos ganytoją bei Katedrą – vyskupo bažnyčią“.

12 val. buvo celebruojamos šv. Mišios. Joms vadovavo arkivysk. P.S.Zurbrigenas, koncelebravo arkivysk. J.Bulaitis, Kaišiadorių vysk. J.Matulaitis, vyskupijos kunigai – monsinjorai bei dekanatų dekanai. Šv. Mišios buvo švenčiamos lotynų kalba, pamokslą sakė arkivysk. P.Zurbrigenas. Arkivyskupas pabrėžė: „Jūsų Katedros istorijoje buvo daug džiaugsmingų momentų, tačiau ir nemaža liūdesio akimirkų, kada ateistinis-materialistinis režimas draudė tikintiesiems lankyti bažnyčią. Bažnyčia Kaišiadoryse patyrė daug sukrėtimų ir net kankinystės, kai kunigai ir tikintieji negalėjo liudyti ir išpažinti savojo tikėjimo. Su dėkingumu noriu prisiminti ganytojus ir kunigus, kurie darbavosi šioje Katedroje, o ypač arkivysk. Teofilių Matulionį, patyrusį Sibiro tremtį, kurio žemiškieji palaikai ilsisi šios Katedros kriptoje. Meldžiu, kad jo beatifikacijos procesas, pradėtas 1990-aisiais, būtų greitai ir sėkmingai baigtas“. Kitoje vietoje arkivyskupas sakė: „Bažnyčia – kuri esame mes visi – yra Dievo šeima. Kiekviena šeima privalo turėti namus, į kuriuos sugrįžta, kuriuose bendrauja, išgyvena ypatingų gyvenimo momentų džiaugsmą ir skausmą, tampa bendruomene. Tai, kas būdinga kiekvienai šeimai ir kiekvienai žmonių bendrijai, iš tiesų yra taip pat būdinga ir Bažnyčiai – Dievo šeimai. Taigi, kaip buvo nuo seno, krikščionys privalo visų pirma susiburti Viešpaties dieną konkrečioje vietoje, kad švęstų bendrystę su Prisikėlusiu Kristumi. Sekant Mokytojo Kristaus nurodymais, jie privalo išlikti stipriai įsitikinę, kad Dievo buvimas tarp žmonių yra tikras ir po Kristaus pašlovinimo, ir, kad šioje bendruomenėje, kuri yra mistinis Kristaus kūnas, gyvena Prisikėlusiojo dvasia. Jūsų Katedroje, konsekruotoje prieš 70 metų, Viešpaties buvimas aiškiai atsiskleidžia daugybe būdų, kaip antai: Jo Žodyje, garbinimo maldoje, kunigiškoje tarnystėje, sakramentuose, eucharistinėje aukoje...“ Pamokslo pabaigoje, arkivysk. P.S.Zurbrigenas sakė: „Mylimas vietos vyskupe, broliai kunigystėje, mylimi tikintieji, išreiškiu jums nuoširdžius Popiežiaus Benedikto XVI linkėjimus. Tebūna tai jums visiems atrama ir padrąsinimas jūsų kasdienėje veikloje būti tikrais Kristaus mokiniais. Marija, Bažnyčios ir mūsų Motina, visada tegloboja jus ir terodo kelią: per Mariją pas Jėzų“.

Šv. Mišioms pasibaigus ir arkivyskupams suteikus apaštalinį palaiminimą, Katedroje nuskambėjo Kaišiadorių vyskupo kvietimas maldai už vyskupiją nuo gegužės 10 dienos (Kaišiadorių Katedros konsekracijos minėjimo) iki rugpjūčio 6-osios. (Kaišiadorių Katedros titulo – Kristaus Atsimainymo – iškilmės). Vyskupas kvietė kiekvieną sekmadienį parapijų bažnyčiose drauge kalbėti maldą už vyskupiją.

Taip pat kvietė ir ragino vyskupijos tikinčiuosius kalbėti šią maldą asmeniškai ar kitaip pasimelsti už savo Bažnyčią – vyskupiją ir parapiją, kad, geriau pažinę Dievo meilę, gyventume tokį gyvenimą, kokio Jis mums trokšta. Ta pačia proga vyskupas kvietė brolius ir seseris iš vyskupijos parapijų rugpjūčio 6 dieną, Kristaus Atsimainymo iškilmėje, atvykti į Kaišiadorių Katedrą drauge švęsti vyskupijos 80-mečio jubiliejinę sukaktį.

Po šio kvietimo, buvo išstatytas pagarbinimui Švč. Sakramentas, buvo meldžiamasi už vyskupiją, vyko eucharistinė procesija Katedros šventoriuje, kuriai vadovavo Kaišiadorių vyskupas.

Pasibaigus šiai sukakčiai skirtoms pamaldoms, svečiai arkivyskupai kartu su pamaldose dalyvavusiais kunigais, lydimi vietos vyskupo, privačiai maldai apsilankė Katedros kriptoje, kur palaidoti pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta ir Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Vėliau apžiūrėjo fotoparodą, skirtą Katedros statybos istorijai pristatyti. Ši paroda, surengta Katedros konsekracijos sukakčiai paminėti, vėliau bus eksponuojama įvairiose vyskupijos parapijose visus šiuos metus, taip pabrėžiant šių, vyskupijai jubiliejinių, metų reikšmę.

Svečiai pietavo vyskupijos kurijoje, kur arkiv. P.S.Zurbrigenas apžiūrėjo ekspoziciją, skirtą vyskupijai ir jos ganytojams, kurijos tarnautojų darbo kabinetus. Apsilankymą Kaišiadoryse svečias baigė trumpa išvyka, lydimas vietos vysk. J.Matulaičio, naujai kuriamame Rožinio slėpinių parke, Guronių kaime, netoli Kaišiadorių. Atsisveikindamas arkivyskupas pasidžiaugė, kad šioje vyskupijoje įgyvendinamas iš tiesų originalus sumanymas – sakraliu projektu po atviru dangumi – parku – visuomenei pristatyti Rožinio maldą.

Parengta pagal Kaišiadorių vyskupijos kurijos informaciją

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Iš Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedros istorijos

Iki 1906 metų Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių parapijai ir savo bažnyčios neturėjo. 1907 metais Kaišiadoryse įrengta medinė koplyčia. Tų pačių metų vasarą jau prabilta apie naują mūrinę bažnyčią, o 1908 metais imtasi rengtis statybos darbams, tačiau galutinai apsispręsta, kokią bažnyčią statyti, tik 1909 metų rudenį – nutarta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą; po metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip pajudėjo dabartinės Kaišiadorių bažnyčios, vėliau tapusios Katedra, statybos darbai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus.

1924 metais Trakų-Kaišiadorių apskrities inžinierius Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio tikrasis autorius nežinomas iki šiol. Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo paskutiniai, nes dar nebuvo numatytos šoninės koplyčios, kurios pristatytos bažnyčią pertvarkius į Katedrą. 1932 metų pavasarį skulptorius Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus – centrinį altorių, sakyklą, vyskupo sostą; 1932-ieji ir laikomi šios bažnyčios – Katedros statybos darbų užbaigimo metais. Vėliau buvo tvarkoma aplinka. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių Katedrą iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Eucharistijai, kuri iki šiol yra naudojama Katedroje. Paminėtina ir tai, jog 1920 m. kovo 18 d., vykdamas iš Vilniaus į Kauną, Kaišiadoryse lankėsi Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilė Ratis (vėliau išrinktas popiežiumi ir pasivadinęs Pijumi XI), apžiūrėjo laikinąją ir naujai statomą bažnyčias; šis popiežius 1926 metais, savo bule „Lituanorum gente“ įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir kanauninką J.Kuktą paskyrė jos vyskupu.

Sovietų valdžios metais Katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų antrajam Kaišiadorių vyskupui T.Matulioniui, tikrajam šios bažnyčios – Katedros šeimininkui; 1963 metais buvo įsakyta išgriauti Katedros šventoriaus tvorą ir vartus, neva nederančius prie naujos sovietinės architektūros; Katedroje buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.

1987 metais, Lietuvos antrosios nepriklausomybės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią vyskupiją, jos ganytoją bei Katedrą – vyskupo bažnyčią.

© 2006 „XXI amžius“