Atnaujintas 2006 gegužės 19 d.
Nr.38
(1438)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kam naudinga tamsa

Didysis Lietuvos švietėjas mužikų vyskupas Motiejus Valančius aiškiai suprato, kad dvarų bravorai, žydų smuklės – pagrindinė kliūtis žmonių švietimui, sveikatai, dorovei, kad smuklės – svarbiausias pagalbininkas stačiatikybei, rusinimui, nulietuvinimui, ubagiškam gyvenimui plisti. Suprato, kad smuklės reikalingos valdovams, norintiems laikyti paklusnias svetimas ir savas tautas. Nuo alkoholio užsnūdusios tautos nenorės šviestis. Sparčiai jų kartos dauginsis ir sparčiai mirs, bet valdovams jų užteks vergiškam darbui.

Daktaras Leonas Petkevičius, Bitės-Petkevičaitės tėvas, inteligentą, švietėją apibūdino taip: „Tas nusipelno inteligento vardo, kuris darbuojasi liaudies naudai, stengiasi kelti jos gerovę, kultūrą ir visa širdimi atsiliepia į visus jos vargus“. Jis sakydavo: „Žmonės, kurie mokyti ir tuo savo mokslu liaudžiai nešviečia, stovi žemiau už kiekvieną tamsuolį, nes, įgijęs didžiausią turtą – šviesą, niekais ją leidžia, naikina tokią brangenybę“.

Pirmos kartos po baudžiavos panaikinimo valstiečių vaikų inteligentų biografijos šiek tiek panašios: gimė ir augo labai religingose šeimose, raides pažinti išmoko iš lenkiškos maldaknygės, motulei minant verpimo ratelį, toliau mokėsi kaimo pirkiose pas daraktorius iš knygnešių atneštų elementorių. Paskui – valsčiaus rusiškoje mokykloje. Mokslas vaikui sekėsi, tėvai iš paskutiniųjų stengėsi leisti mokytis toliau – bus šaunus giminės kunigėlis… Bet dažnai jaunuoliui besimokant gimnazijoje, susidūrus su žiauria gyvenimo tikrove, su rusinimu, kildavo noras pasipriešinti prievartai. Būrėsi į ratelius, politikuodavo, ir toks jaunuolis tėvams pareikšdavo: kunigu nebūsiu. Toliau be tėvų pagalbos mokėsi. Tapdavo inžinieriais, advokatais, vaistininkais, gydytojais, socialdemokratais, demokratais, krikščionimis demokratais. Gimė lietuviškoji inteligentija. Nors dalis jų buvo atsisakę tikėjimo, bet vaikystėje įgyti krikščioniškos dorovės pagrindai tokius inteligentus lydėjo visą gyvenimą. Krikščioniškas paveldas neleido jiems būti gobšiems, neteisingiems, parsiduoti svetimoms valstybėms. Ant prelato Adomo Dambrausko antkapio prie Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos užrašas byloja: „Mes ne savo ugnimi žėruojam ir ne sau šviesą aplinkui liejam“.

Iš M.Valančiaus L.Petkevičiaus, A.Jakšto-Dambrausko veiklos galima daryti išvadą: to laikotarpio žmonės buvo tikri inteligentai – ne sau, o kitiems šviesą liejo.

Todėl dabar noriu paklausti: kokia šviesa buvę bolševikai, dabar pasivadinę socialdemokratais, kokia ugnimi žėruoja? Kokie jūs inteligentai, iš kokių elementorių mokėtės, kokie daraktoriai jus mokė? Jūs žinote, ir mes (taip pat ir aš) žinome. Per penkiolika metų – tai ilgas laikas – buvo galima pažinti.

Pamenu, Sikorskis, sovietinis ir pirmasis Lietuvos bankininkas, pasakojo: „Iš valdžios gavau keturių kambarių butą ir paskyrą „Volgai“. Dabar jiems visko per mažai. Užuot per Kalėdas dalyvavę Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios pašventime (nebūtinai melstis), trenkėtės į kitą žemės pusę ir tik laimės dėka likote gyvi. Jiems negana Palangos, Druskininkų, Likėnų… Išvežate iš mūsų išluptus pinigus svetur. Kaip nepriminti inteligento švietėjo S.Kairio. Sostinė Kaunas dvokė. Neturėjo kanalizacijos, vandentiekio. Užsieniečiai užsiprašė už santechnikos įrengimą didelius pinigus. S.Kairys pasisiūlė: jis padarysiąs per pusę pigiau. Ir padarė. Miesto valdžia iš sutaupytų lėšų pasiūlė premiją. S.Kairys atsisakė: „Lietuvai dabar sunku…“

S.Kairys buvo LSDP pirmininkas. Jūs, dabartiniai „LSDP“, patys save premijavote, lyg Lietuva gyventų aukso amžių. Gėdos neturite! Ištisi miestų kvartalai, viešbučiai, žemės plotai, ežerai, gamyklos jūsų išvogti. Tai toks „LSDP“ socialinis teisingumas?

Premjerą A.M.Brazauską vadina AMBU. Tai ne pilnas vardas ir neatspindi jo reikšmės. Reikia pridėti „valentia“ – AMBOvalentia: AMBO – abu, valentia – jėga. Lietuviškoje tarybinėje medicinos enciklopedijoje rašoma: „Jausmų dvejopumas trukdo žmogui apsispręsti ir ryžtis kokiam nors vienam veiksmui…“ Premjeras A.Brazauskas neapsisprendžia, kam tarnauti – šviesai ar tamsai.

Pagal L.Petkevičiaus, prelato A.Jakšto-Dambrausko lyginimą, kyla klausimas, ar AMBOvalentia atitinka jų keliamus reikalavimus. Nei Seime, nei Vyriausybėje tokių žmonių nėra. Sovietinės mokyklos tokių žmonių neišaugino, tačiau motulės prie ratelių, kaimo daraktoriai išaugino…

Paskutiniaisiais sovietų imperijos metais valdžia karštligiškai ieškojo būdų alkoholio daromai žalai liaudies ūkiui sumažinti. Apribojo alkoholio pardavimo laiką, bet ižde neužtekdavo pinigų atlyginimams išmokėti.

Žlungant imperijai, Vilniaus inteligentai, vadovaujami J.Kančio, sugalvojo pakartoti vyskupo M.Valančiaus žygdarbį. Atkūrė jo vardo blaivystės sąjūdį. Kita grupė šviesuolių su Čekausku įkūrė Blaivybės draugiją „Baltų ainiai“, kurios tikslas – pasiekti ribotą alkoholio suvartojimą, koks buvo prieškario Lietuvoje. Seimui ir Vyriausybei buvo pateikti projektai, numatyti darbai su jaunimu. Projektuose aiškino, kad reikia gerai paskaičiuoti, kur pinigai ateina ir kur išeina. Deja.

Jeigu Seime ir Vyriausybėje būdavo priimti alkoholizmą ribojantys įstatymai, tai alkoholio gamybos, prekybos magnatai po kurio laiko valdžiai darydavo spaudimą, ir viskas likdavo kaip buvę. Seimas ir Vyriausybė su alkoholio, tabako pramone yra tampriai susieti. Taip jau tęsiasi penkiolika metų.

Tai ar Seime, Vyriausybėje yra šviesuolių, kurie atjaustų tą tamsią liaudį, bent jų vaikams, vaikaičiams parodytų šviesą?

Pačiu juodžiausiu inteligentu pavadinčiau Č.Juršėną. Jis įgijo gerą išsilavinimą – žurnalistas tarptautininkas. Pirmame steigiamajame Vysk. M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio suvažiavime pasakė labai gražią kalbą. Sužavėjo klausytojus. Šie jam padėjo tapti Aukščiausiosios Tarybos nariu. Juo tapęs – nusikvatojo, kaip pasielgė ir AMBOvalentia po šių rinkimų.

Alkoholizmo, tamsumo mastai išties didžiuliai.

Tereikia prisiminti, kad šešis tūkstančius vaikų, turinčių tėvus, išlaiko valstybė. Turbūt dar tiek vaikų iš jiems duodamų pašalpų išlaiko savo degraduojančius tėvus…

Per tokius inteligentus tamsuolius dar daugelį dešimtmečių saulė Lietuvos tamsumų nepašalins.

„Baltų ainiai“, blaivybės draugija, tik per pusę metų tegali išleisti vieną laikraštuką. Vysk. M.Valančiaus blaivystės sąjūdis neturi pinigų nė vieno išleisti.

Pradinių ir vidurinių mokyklų vadovai vengia tos problemos sprendimų, nors šitoje grandyje tai reikėtų daryti. Daugelis tėvų, tą įprotį paveldėję iš seniau, perduoda jį toliau.

Samanės, naminės (kaukolinės), verslu nuo sovietinių laikų verčiasi trečia, ketvirta bobučių karta. Tie „taškai“ įsikūrę po seniūnijų, policijos komisariatų langais. Ten atidaryti ir lombardai pavogtiems, iš namų išneštiems daiktams priimti. Kodėl tai tęsiasi? Ogi todėl, kad, prablaivinus tą tautos dalį, ji supras valdžios vedamą demagogiją, perpras į Seimą kandidatuojančių žmonių populizmą, už juos nebalsuos. Už per mėnesį sukurtą partiją, skelbiančią „nusipelnėme gyventi geriau“, „tvarka bus“, „mes mokame ir žinome, kaip valdyti valstybę“, niekas tada nebalsuos.

Nesustabdysite bėgančio laiko: sugriuvo imperija, sugrius ir mūsų tamsybininkų užmačios.

Jurgis BIELINIS,
LSDS tarybos narys

Raudondvaris, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija