Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Laikomės Dievo malone
ir žmonių pagalba

Į „XXI amžiaus“ klausimus atsako „Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Petras Volskis

„Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Petras Volskis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kaip galėtumėte įvertinti tuos pusantrų „Marijos radijo“ (MR) darbo metų? Kokių turite didžiausių problemų, kas jums jas labiausiai padeda išspręsti, kas įkvepia?

Viena vertus, labai džiaugiuosi, kita vertus, jaučiu nuolatinį rūpestį. Kukliomis pajėgomis padaroma išties nemažai, tačiau jėgų trūksta spartesniam vystymuisi. Šauniųjų brolių ir seserų katalikų solidarumu ir mano bendradarbių uolumu yra tai, kas yra. Rūpesčių yra daug. Pirmas rūpestis, daugiausia jėgų pareikalaujantis, – tai būtinybė nuolatos turtinti ir įvairinti programą, tobulėti. Kitas rūpestis – tai muzika. Klausytojai pageidautų girdėti daugiau lietuviškos krikščioniškos muzikos, tačiau šis klausimas yra labai komplikuotas. Krikščioniška muzika Lietuvoje puoselėjama minimaliai, todėl jos nedaug ir transliuojame. Dar vienas rūpestis – tai būtinybė ateityje pastatyti labiau katalikiško radijo darbui pritaikytą studiją: reikės kur nors Kaune, žmonėms nesunkiai randamoje vietoje, gauti žemės sklypą ir sutelkti lėšas pastato statybai. Tai bus ateinančio dešimtmečio ūkinis uždavinys, kurį įvykdyti galėsime tik solidariai.

Labiausiai paguodžia ir stiprina Dievo gailestingumas, kurį matai ir patiri kiekvieną žingsnį, nes tai jis leidžia geriems darbams vykti ir suvienija krikščionis Evangelijos skelbimui. Paguodžia entuziastų, uoliųjų Viešpaties vaikų pasiaukojanti pagalba.

Ką galėtumėte pažadėti tiems Lietuvos tikintiesiems, gyvenantiems, pavyzdžiui, Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje ar Utenoje, kurie kol kas negirdi MR eterio bangomis?

Sunku žadėti tai, kas nepriklauso vien nuo MR. Tiesiog reikia nusiteikti kantriai ir nuosekliai darbuotis. Neseniai Panevėžio vyskupas atsiuntė laišką, kuriame klausia apie galimybę transliuoti Panevėžio vyskupijoje. Tikiuosi, gal šiais metais pavyks kur nors Utenoje arba Panevėžyje gauti reikiamą dažnį.

Transliuojate šv. Mišias net iš tų vietų, kur MR radijo bangomis klausytojai dar negirdi. Kaip pasirenkate vietą, iš kur transliuoti šv. Mišias? Kokių techninių galimybių tam reikia? Ar galėtumėte transliuoti ir, pavyzdžiui, iš nuošalaus bažnytkaimio?

Kartais pasirenkame atsižvelgdami į įvairias iškilmes, šventes, vykstančias konkrečiose parapijose. Kartais parapijų kunigai pakviečia, o dažniausiai – tiesiog pasirenkame savo nuožiūra, susitariame ir transliuojame. Techninės galimybės yra paprastos ir nepaprastos. Paprastos, nes šv.Mišias iš parapijų perduodame balso telefonijos būdu. Nepaprastos – nes tai įmanoma savanorių pagalbos dėka. Kai transliavome iš Vilkaviškio vyskupijos Rudaminos bažnyčios, pagelbėjo vilniečiai savanoriai. Kadangi bažnyčioje nebuvo telefono linijos, vietos klebonas organizavo laido nutiesimą iki klebonijos, pakeliant jį virš kelio. Kiekviena transliacija turi krikščioniško pasiaukojimo ir bendradarbiavimo kainą.

Ar žinote, kiek klausytojų klauso MR? Kas jie?

Na, apklausos nebuvome užsakę. Garsas apie MR vis dar plečiasi. Žinoma, radijas įsteigtas, kad būtų klausomas, todėl nuosekliai tuo rūpinamės. Esame išplatinę gana daug informacinių lankstinukų, nemažai plakatų. Klausytojai yra įvairūs, tačiau daugiausia atsiliepia vyresnio amžiaus žmonės, kurie galbūt yra labiau patyrę, drąsesni ir atviresni.

Tikriausiai gaunate atsiliepimų apie laidas. Ką labiausiai mėgsta klausytojai ir ko pageidauja?

Laidų yra įvairių, jas veda įvairūs žmonės ir kiekviena laida bei vedėjas turi savo mylėtojų. Nesame atlikę apklausos, ką labiausiai mėgsta klausytojai. Daug kas yra visiškai nauja Lietuvos žmonėms, todėl noriai klausomasi visko. Atsiliepimų būna dėl detalių. Bet tai jau sudėtingas dalykas, nes dėl to paties reikalo susilaukiame kartais visiškai skirtingų pageidavimų. Belieka žmonėms prisitaikyti prie esamos padėties.

Kvietėte į talką laidų vedėjus. Kiek ir iš kur tokių atsiliepė? Ar daugiau jų netrūksta?

Laidų vedėjai – tai mūsų šaunieji Evangelijos skelbėjai, kurie su džiaugsmu atsiliepė į kvietimą ir su meile pasitarnauja Lietuvos žmonėms savo stiprinančiu, šviečiančiu ir guodžiančiu žodžiu. Kvietėme ir kviečiame, ačiū atsiliepusiems. Tarp jų yra ne tik kunigų, bet ir pasauliečių, keletas vienuolių. Bendradarbiaujame ir su krikščioniškomis organizacijomis, pavyzdžiui, labai įdomios ir naudingos yra Šeimos centro, taip pat informacinio centro „Už gyvybę“ laidos.

Transliuojate vis įvairesnių laidų. Kokių naujų dar ketinate transliuoti? Gal ką žadate kurti ar tobulinti? Ko klausytojai gali tikėtis artimiausiu metu?

Sunku pasakyti, nes labai daug kas priklauso nuo savanorių. Jei yra girdima kuri nors laida, vadinasi, yra pasiaukojęs kunigas ar pasaulietis, kuris įsipareigoja laidą kurti.

MR programą transliuoja visą parą. Kiek žmonių turi dirbti naktį? Ar jie nepavargsta nuo darbo naktimis ir neužmiega darbo metu?

Na, tie laikai, kai naktį žmonės dirbdavo stotyse, praėjo. Dabar pavaduoja kompiuteriai, automatika. Tiesiog suprogramuoji ir sistema pati nurodytu laiku paleidžia įrašą. Tik naktį iš penktadienio į šeštadienį iki antros valandos vyksta tiesioginė naktinė pokalbių laida. Šiaip dažnokai pasitaiko, kad iki vėlaus vakaro tenka būti stotyje, kad būtų pabaigti neatidėliotini darbai.

Mes puikiai žinome, kad daug tikinčių žmonių nėra girdėję apie „XXI amžių“, taigi ir apie MR veikimą irgi yra daug nieko nežinančių. Ką daryti, kad bent nors sekmadieniais bažnyčioje apsilankantieji ir apie jus, ir apie mus daugiau ir greičiau išgirstų?

Į šį klausimą atsakymą randame Šventajame Rašte: reikia sėti gausiai, veikti laiku ir ne laiku ir, žinoma, domėtis, ar sėjama sėkla yra neapmirusi ir gryna. Be to, yra svarbu siekti susikalbėti su žmonėmis. Dievas to siekė nuo pat jų nuopuolio. Katalikiška žiniasklaida taip pat turėtų to neužmiršti.

Interneto dienraščio Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas „XXI amžiui“ yra sakęs, kad pasigenda katalikų solidarumo žiniasklaidoje, ir mano, jog visos katalikiškos žiniasklaidos priemonės, kurios viena kitai yra ne konkurentės, o pakeleivės, turi reklamuoti ir remti viena kitą. Deja, pasitaiko, kad vietoj patarimo ar pagalbos sulauki pakeleivio dūrio. Ką jūs manote apie šį solidarumą?

Draugaujame ne tik su „XXI amžiumi“, bet ir su „Artuma“, Bernardinai.lt, „Katalikų pasauliu“, Katalikų interneto tarnyba, „Naujuoju židiniu–Aidais“ ir kt. Žinoma, su vienais artimiau, su kitais ne tiek, dar su kitais esame tik pažįstami. Dieve, duok sveikatos ir geros kloties visiems krikščioniškos žiniasklaidos žmonėms. Galime konkuruoti nebent žmogiškumu, tikėjimu, išmintimi, profesionalumu, mokydamiesi vieni iš kitų.

Kita vertus, buvo kilusi mintis steigti katalikiškos ar krikščioniškos žiniasklaidos asociaciją, kuri padėtų artimiau bendradarbiauti ir atstovauti bendriems interesams įvairiose struktūrose. Idėja puiki, ją reikėtų įgyvendinti. Manau, jog reikėtų artimesnio ryšio su Vyskupų Konferencijos Žiniasklaidos komisija.

Klausime paminėtas žodis „dūris“. Turbūt omenyje turima kritika. Suvokti tikrą dalykų padėtį yra Dievo malonė, nes tada gali žinoti išeitį. Užsisklendimas su nuosavo teisumo mintimis arba kraštutinis, dalinis padėties matymas veda į niekur. Nereikia bijoti kritikos ir nuomonių, bet reikia stengtis suprasti, kas sakoma. Ką įmanoma pakeisti, stengiamės keisti, ko dar nesugebame, pasiliekame ateičiai. Labai subjektyvių vertinimų ir kartais piktos valios pasisakymų visada buvo ir bus, tačiau to nereikia labai imti į širdį.

Gerbiamas kunige, dėkojame už atsakymus.

© 2006 „XXI amžius“