Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sekmadienis

Gytautas BALKEVIČIUS. Krikštas. Aliejus, drobė

Gytautas BALKEVIČIUS. Bažnyčios interjeras. Aliejus, drobė

Gytautas BALKEVIČIUS. Baltas sekmadienis. Aliejus, drobė

Mane, kaip tikintį žmogų, visada žavėjo krikščioniškojo tikėjimo atspindys mene. Sakralusis ir religinis menas ilgus amžius buvo katekizmas tikintiesiems, nemokantiems skaityti. Bažnyčia puoselėjo meną ne tik dievogarbai, bet ir didaktiniams tikslams. Šiems tikslams Bažnyčios žmonės kviesdavosi pačius didžiausius epochų menininkus. Ilgus amžius beveik išimtinai vyravo sakralusis ir religinis menas. Menininkų sukurti darbai atspindi ne tik užsakovų skonį, ne tik teologinius, liturginius ar Šventojo Rašto siužetus, bet ir paties menininko tvirtą tikėjimą bei asmenines įžvalgas.

Štai kodėl ir man artimas sakralusis menas. Juo reiškiu pagarbą ne tik krikščioniškajai tradicijai, kuri formuoja mūsų kultūrą. Juo noriu atskleisti ir asmeninį savo susižavėjimą religine raiška.

Kaip tapybinės raiškos priemones pasirinkau muziejinį koloritą, piešinį, daugiafigūrę kompoziciją. Jomis norėjau sumodeliuoti vaizdą, kuriame pasirodytų trijų pasaulių – dangiškojo, bažnyčios erdvės bei Bažnyčios kaip tikinčiųjų bendrijos – jungtis. Šiems tikslams pasiekti prireikė daug praktinių bei studijų metais sukauptų žinių. Šitaip galėjau sujungti daugiafigūres mases su erdve, interjero architektonika. Darbams svarbi šviesos analizė. Ją sąlygoja jau pats siužetas.

Pati svarbiausia diena krikščionims visada yra sekmadienis. Diena, kai švenčiamas Viešpaties prisikėlimas, Velykos. Štai kodėl krikščionys vis renkasi drauge švęsti Eucharistiją, vis stengiasi išgyventi šitą dieną kaip kitokią, tai yra šventą, dieną, iškilmės dieną, pažymėtą atvirumo, bičiuliškumo, bendrystės. Sekmadienis yra ne paskutinioji savaitės diena ar „savaitgalis“, bet diena, pradedanti tikinčiojo veiklą. Diena, kaip pasakoja Šventasis Raštas, kurią Dievas sukūrė šviesą. Diena, kai nauja naujos Dievo kūrybos šviesa nušvito pasauliui Kristaus prisikėlimu. Diena po šabo – septintosios (Dievo poilsio užbaigus kūrybą) – dienos, todėl aštuntoji savaitės diena. Diena, kuri niekada nesibaigia, apglėbdama ne tik savaitę, bet visą laiką. Kaip tokia diena – Velykų diena – sekmadienis yra krikšto diena. Nes krikštas – mirtis senam žmogui Kristaus mirtyje ir prisikėlimas naujam žmogui Kristaus prisikėlime. Taip į krikščionių bendruomenę įsitraukia nauji jos nariai.

Gytautas BALKEVIČIUS

© 2006 „XXI amžius“