Atnaujintas 2006 gegužės 26 d.
Nr.40
(1440)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Gamtos kaprizai netrikdė vyskupo kelionės

Vyskupas Jonas Kauneckas
teikia Sutvirtinimo sakramentą
Velykių bažnyčioje

Iš kairės: vyskupas Jonas
Kauneckas ir Miežiškių
bei Velykių klebonas kun. Rimantas
Visockis Marijanavos koplyčioje

Velykių bažnyčios choro dalyviai.
Viduryje – Aloyzas Aleliūnas

Parapijietis Aloyzas Aleliūnas
bažnyčios remontui aukojo 5000 rublių

Tiek mašinų retai kada būna
prie Velykių bažnyčios

VELYKIAI. Prabėgęs sekmadienis buvo itin permainingas, lietingas. Kad ir tokiu prastu oru Velykių bažnyčią ir Marijanavos koplyčią aplankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis.

Ragino melstis

Vysk. J.Kauneckui aukojant šv. Mišias Velykių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje, šventovė buvo pilnutėlė žmonių, kai kurie atvyko net iš Velžio gyvenvietės. Šv. Mišiose dalyvavo generalvikaras kan. dr. R.Pukenis, Velykių parapiją aptarnaujantis Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis, kun. Vilmantas Gutauskas. Pamokslą sakė vyskupas. Jis nemažai dėmesio skyrė blaivybei, šeimų išsaugojimui, katalikiško tikėjimo stiprinimui. Visa tai galima pasiekti malda. Tikinčių žmonių šeimos yra tvirtesnės morališkai, jos neskuba beatodairiškai draskyti savo lizdo.

Dažnai jaunavedžiai, paklausti vyskupo, kodėl jie nori tuoktis bažnyčioje, atsako: „Mūsų tėvai yra išsiskyrę, todėl mes nenorime kartoti jų klaidų“. Kreipdamasis į bažnyčioje susirinkusį jaunimą, ganytojas prašė jo nepamiršti maldos. Nemažai grupei jaunų žmonių vyskupas suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

Chore – beveik vien pagyvenę žmonės

Miela buvo klausytis Velykių bažnyčios choro giesmių. Chorui vadovauja iš Panevėžio atvažiuojanti Pranutė Puišienė, kuri čia dirba vargonininke ne vieną dešimtmetį. Pamilti šį gražų rajono kampelį ir jo žmones paskatino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas Antanas Aleksandravičius. Tuo metu Velykiuose klebonu dirbo kun. Henrikas Prielgauskas.

Dabar P.Puišienė apgailestavo, jog į chorą neįmanoma prisiprašyti jaunimo. Sekmadienį per šv. Mišias bažnyčioje beveik nematyti jaunų veidų. „Kas bus, kai mūsų, senųjų choristų, šioje žemėje nebeliks?“- susirūpinusi kalbėjo Velykių vargonininkė. Ji džiaugėsi dar turėdama grupelę chorui ištikimų kaimo žmonių.

Paaukojo 5000 rublių

Pabūti su choristais, pasivaišinti kava mane pasikvietė P.Puišienė. Rinkomės į buvusį svirną, kurį parapija suremontavo. 80-metis choro dalyvis Ipolitas Kairys, giedoti atvykstantis iš Maženių kaimo, susirūpinęs kalbėjo, jog sodiečiai tolsta nuo bažnyčios. Jo jaunystės laikais melstis vykdavo šeimomis, namuose prižiūrėti ūkio palikdavo vieną žmogų. Šventiniai susitikimai bažnyčioje būdavo gera proga ir pabendrauti. „Ko norėti iš jaunų, jeigu jų tėvai dabar prie taurelės karčiosios ar bokalo alaus sekmadienius stumia“,- nebandė slėpti tiesos I.Kairys.

Choristas Aloyzas Aleliūnas priminė, jog vyresnio amžiaus žmonėms dabar sunkoka pasiekti bažnyčią. Kada šventovėje vyksta šv. Mišios, tuo metu autobusas pro Maženius nevažiuoja. Ateiti pėsčiomis jau ne vienam pritrūksta jėgų. Pats Aloyzas be lazdelės neišsiverčia, nors už I.Kairį vos ne visu dešimtmečiu yra jaunesnis. Sveikatą prarado dirbdamas kolūkio fermoje. Tada tik guldamas į lovą nusimesdavo guminius batus. Dabar gauna neblogą pensiją, bet pusę jos priverstas išleisti vaistams. Man pagyrus, kad iš akmenų statyta Velykių bažnyčia gražiai atrodo, atgijo A.Aleliūnas. Pasirodo, šventovės remontui jis yra dovanojęs 5000 rublių. Už tokią sumą tada galėjai įpirkti neblogus „Žigulius“.

Mergelės Marijos atvaizdas apsaugojo nuo užkariautojų

Už kelių kilometrų nuo Velykių – ir baltutėlė Marijanavos koplyčia. Pirmasis čia atvyko Miežiškių klebonas kun. R.Visockis. Netrukus atvyko ir vysk. J.Kauneckas su generalvikaru kan. dr. R.Pukeniu. Koplyčioje sakydamas pamokslą, vyskupas neslėpė, jog silpnėja žmonių pamaldumas. Prisiminęs savo vaikystės kaimą, ganytojas sakė, jog tada nebuvo tokio kiemo, iš kurio nebūtų kas nors dalyvavęs gegužinėse pamaldose. O kokie linksmi vakarai būdavę! Vykdavo šokiai, skambėdavusios dainos. Ir sodžiuje žmonės kitaip gyveno. Palikdami namus, durų nerakindavo, bet paremdavo šluotele. Ar dabar skaidrų vasaros vakarą beišgirsi gražią dainą?

Vyskupas ragino nešioti medaliuką, škaplierių ar kryželį, kurie apsaugo nuo įvairių nelaimių. Kada Liuksemburgą, dabar vieną turtingiausių Europos Sąjungos šalių, atėjo užkariauti Napoleonas, jis pareikalavo atnešti simbolinį miesto raktą. Pamatęs, kad jame išgraviruotas Švč. M. Marijos atvaizdas, atsisakė jį priimti. Pasak jo, švento miesto negalima niokoti.

Pakvietė prie vaišių stalo

Už Marijanavos koplyčios aplankymą vyskupui dėkojo Miežiškių klebonas kun. R. Visockis. Jis atvyksta čia aukoti šv. Mišių. Ganytojas priminė, jog kitą sekmadienį bus švenčiama Pasaulinė informavimo diena, ir ragino melstis už žiniasklaidą. Vyskupas buvo patenkintas, jog didžiausi pasaulio dienraščiai pasisakė prieš pagal Deno Brauno knygą „Da Vinčio kodas“ pastatytą filmą. Svečias ragino nesistebėti – išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią netrūko ir ankstesniais laikais.

Kabelių, kuriuose pastatyta Marijanavos koplyčia, bendruomenė pakvietė į vaišes. Sušilti po palapinės stogeliu drąsino pats vyskupas. Čia atėjo ir buvęs vietos kolūkio pirmininkas su žmona. Sovietiniais laikais jiedu neišsižadėjo bažnyčios. Atėjus sekmadieniui, visa šeima melstis vykdavo į tolimesnę šventovę. Tada kitaip elgtis neleido aplinkybės.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija