Atnaujintas 2006 birželio 7 d.
Nr.43
(1443)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Kodėl tik tada, kai krikščionybė iškraipoma, ji tampa populiari?“

Veikiausiai sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie Deno Brauno bestselerį „Da Vinčio kodas“. Penkiasdešimties milijonų tiražą visame pasaulyje viršijęs kūrinys sukėlė tikrą audrą ne tik literatūros, bet ir meno, religijos bei istorijos vandenyse.

Neverta ginčytis, ar knyga vertinga, reikalinga ir įdomi. Tai kiekvieno skaitytojo subjektyvūs vertinimai, kurie negali būti pripažinti visuotinai.


Neprisidėkim prie tamsos darbų...

Į Lietuvos moralinio nuopuolio olimpą stalinistiniai „tualetiniai vandenys „ įplukdė dar vieną portreto ant senos gatvės kanalizacijos dangčio vertą herojų – Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorių Dainių Numgaudį. Tai jis piketuojančių dvyliktokų miniai dėl sužlugdyto gimtosios kalbos egzamino per visas lietuviškai dar (!) šnekančias televizijas viešai liepė „spjauti į snukį visiems egzaminų pardavėjams“.


Atviras laiškas „markizui de Garliava“

Lietuvoje vėl pakvipo rinkimais, ir vėl kaip tarakonas iš plyšio pasirodė Audrius Butkevičius. Šalia didingų strateginių uždavinių šis Lukiškių klientas randa laiko užgaulioti buvusius bendražygius. Antai viename murziname laikraštuke (kurio atsiradimas įtartinai sutapo su A.Butkevičiaus vizitacija) išspausdintas laiškas man, Algirdui Patackui. Jame buvęs kolega apgailestauja, kad per trumpai sėdėjau KGB rūsiuose, gąsdina prokuratūra, ragina elgtis vyriškai, ironizuoja, kad per Sausio 13-ąją asmeniškai saugojau Landsbergį ir t.t. Galima būtų nekreipti dėmesio, bet buvęs Sąjūdžio laikų bendražygis peržengė ribą – tapo skundiku ir įdavinėtoju. Todėl rašau atsakymą ir pradedu iš toliau.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija