Atnaujintas 2006 birželio 23 d.
Nr.48
(1448)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Bažnyčia – tikrųjų vertybių sergėtoja

Bronius VERTELKA

Konferencijos metu (iš kairės):
vyskupas emeritas Juozas Preikšas,
Naujamiesčio klebonas
kun. Algirdas Dauknys
ir vyskupijos šeimos centro
direktorė Jūratė Šaumanienė
Autoriaus nuotrauka

Viešnia iš Lenkijos dr. Elžbieta
Osevska ir svečias iš Belgijos
prof. habil.. dr. Hermanas
Lombaertsas.

Panevėžio miesto savivaldybės salėje birželio l7-ąją vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Krikščioniškosios šeimos katechezė postmodernioje visuomenėje“. Ją rengė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija, Panevėžio vyskupijos šeimos centras ir Panevėžio vyskupijos kurija.

Griežtai pasisakė prieš tų pačių lyčių santuoką

Kadangi Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas buvo išvykęs į Vatikaną, konferencijos dalyviams sveikinamąjį žodį tarė vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Jis pabrėžė, jog seniausia bendruomenė žemėje – šeima, susidedanti iš vyro ir žmonos. Bažnyčia visais laikais jai skyrė didžiulį dėmesį. Tačiau yra jėgų, kurios krikščionišką šeimą nori sutrypti, sunaikinti ir viršenybę suteikti homoseksualams. „Jeigu vyrai imtų gyventi su vyrais, moterys – su moterimis, žemė virstų šaltais kapais“, – teigė iš Kauno atvykęs vyskupas emeritas.

Miesto mero Vito Matuzo, kuris dėl svarbių priežasčių irgi negalėjo dalyvauti renginyje, sveikinimą perskaitė Šeimos centro vadovė Jūratė Šaumanienė. Ir čia buvo akcentuota, jog bendruomenės pagrindas – natūrali krikščioniška šeima.

Ne vien duona žmogus gyvas

Tema „Krikščioniškųjų šeimos vertybių motyvai rengiant sužadėtinius“ kalbėjo kun. Kęstutis Brilius. Jis pateikė skaičių iš savo sociologinių tyrimų, atliktų 1996-1999 metais. Apklausti 8-12 klasių moksleiviai. Paaiškėjo, jog jaunimo branda naujoje visuomenėje yra stabili ir siekia 7-12 proc. Katechetai, baigę aukštąsias mokyklas, dirba Bažnyčiai. Bendradarbiaujant su vienuolynais vyksta sambūriai, organizuojami renginiai. Tarp vienuolių ir šeimų mezgasi ryšys, tarp jų vyksta dialogas. Jaunimas pajėgus ginti katalikiškas vertybes, jis pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir už homoseksualių santuokų draudimą.

Temą „Šiandieniniai iššūkiai ir šeimos pastoracija“ gvildeno prof. habil. dr Hermanas Lombaertsas (Liuveno universitetas, Belgija) ir dr. Elžbieta Osevska (Liublino ir Varšuvos universitetai, Lenkija). Svečiai aptarė, kas per pastaruosius 25 metus įvyko šeimose ir ar išliko joms pagarba. Buvo remtasi tuo laikotarpiu atliktų sociologinių apklausų duomenimis.

Daugiau miršta nei gimsta

Iš Vakarų Europos šalių apie pagarbą šeimai teigiamai atsakė apie 80 proc. Suomijos, Nyderlandų, net 95,5 proc. – Maltos gyventojų. Lietuvoje taip atsakyti sugebėjo tik 65,6 proc., bet kaimyninėje Lenkijoje – net 91,8 proc. žmonių. Bendras teigiamas pasisakiusiųjų šiuo klausimu vidurkis Europoje – 86 proc. Vedybų skaičius tūkstančiui gyventojų Lenkijoje – 5,3 proc., mūsų šalyje – 4,7 proc. Skyrybomis (tam pačiam gyventojų skaičiui) pirmauja Rusija ir Ukraina – 3,8 proc. Mažiausiai išyra šeimų Lenkijoje – 1,1 proc., Ispanijoje – tik 0,8 proc. Šeimos vidutiniškai turi po 2,12 vaiko. Todėl Europoje yra šalių, kur mažesnis gimstamumas nei mirtingumas. Mažėja santuokų, bet didėja pirmosios santuokos amžius. Jeigu anksčiau šeimą kurdavo sulaukę 23 metų, tai dabar, norėdami kopti karjeros laiptais, – jau 28 metų.

Antverpeno vyskupas palaikė maištautojus

Bažnyčia yra stipri tuo, kad ji saugo ir gina normalias šeimas. Jose tėvai savo vaikus vertina kaip asmenybes. Bendrus siekius turinčios šeimos aktyviai dalyvauja bažnytiniame gyvenime. Parapija – tai jų vietinė bažnyčia. Per ją jie yra priimami į tikinčiųjų gretas.

Prof. H.Lombaertsas pasakojo, kad Bažnyčia neatstumia net svetimtaučių. Iš Afrikos ir Rytų Azijos į Belgiją plūstelėjo imigrantai. Vidaus reikalų ministras jiems nuolat primindavo, kad negali čia pastoviai gyventi, nes yra nelegalai. Imigrantai bandė gauti leidimus, rašė prašymus, tačiau retas kuris jų sulaukia teigiamų atsakymo. Toks atvykėlių gyvenimas tęsiasi iki aštuonerių metų. Per šį laikotarpį emigrantai adaptuojasi, išmoksta šios šalies kalbą, o jų vaikai ima lankyti mokyklą. Tačiau valdžia atvykusiuosius bando išvaryti iš savo šalies. Imigrantai pasijunta apgauti ir nuskriausti, jie ima protestuoti, kelti triukšmą. Antverpeno vyskupas tada pareiškė: „Aš eisiu su nelegalais, nes jie nori apginti savo teises“. Be to, jis leido bažnyčiose rengti protesto akcijas. Taip vyskupas tapo atvykusiųjų užtarėju ir netgi jų lyderiu.

Stiprios šeimos neaplenkia šventovės

Katechezė – ar tai katekizmo išmokimas atmintinai, ar tikėjimo perdavimas iš vienos kartos į kitą?

Šeimose apie tai daug pirminės informacijos vaikai gauna iš savo tėvų bei supančios aplinkos. Yra šeimų, kurios garbina Dievą, Jam meldžiasi, ir taip išlaiko savo tikėjimą. Belgijoje atlikus sociologinį tyrimą paaiškėjo, jog šeimose labai retai kalbama apie tikėjimą.

Neseniai prof. H.Lomaertso draugas išleido knygą apie ypatingą žmonių patirtį ėmus tikėti. Jis kėlė klausimą: ar jums teko išgyventi tokį gilų tikėjimo potyrį ir kaip tai buvo. Rašantįjį labai nustebo, sulaukęs labai greitą atsakymą į jį dominantį klausimą. Pašnekovai pasakojo, kaip tai atsitiko ir teigė, jog išliko visam gyvenimui. Belgas mokslininkas aiškino, jog daugelį Dievą įsivaizduoja klaidingai kaip labai griežtą, panašų į policininką todėl tai juos atstumia nuo bažnyčios. Nors iš tikrųjų Viešpats yra labai teisingas, atlaidus.

Sulaukė klausimų

Lenkijos bei Belgijos mokslininkai su konferencijos svečiais bendravo atvirai, mielai dalijosi sukaupta moksline patirtimi. Nesinaudojo iš anksto pasirašyta medžiaga. Į klausimus atsakinėjo tiesiai, be užuolankų. Nesumišo, kai išgirdo klausimą apie sumanymą Olandijoje steigti pedofilų partiją. Nešokiravo jų, jog mažėja susidomėjimas bažnyčia. Štai Australijoje, kuri nėra itin pamaldi šalis, buvo surengta religinio turinio dailės kūrinių paroda. Susidomėjimas ja buvo toks didelis, jog atsiliepimų apie ją buvo užpildytos aštuonios storos knygos. Parodą lankė 20-40 amžiaus žmonės. Lenkijoje lankantis Popiežiui Benediktui XVI, su juo susitikti į Krokuvą atvyko 600 tūkstančių jaunuolių.

Vyrai ir moterys negali būti visiškai lygios asmenybės

Apie vyrų pastoracijos uždavinius formuojant atsakomybę šeimoje ir visuomenėje pranešimą skaitė kun. K.Brilius. Tai buvo gyvas, su humoru, pasakojimas.

Ganytojas pasitelkė prancūzų posakį: „Vyrai nori, kad juos gerbtų moterys, moterys nori, kad vyrai jas mylėtų“. Vyrą, anot kun. K.Briliaus, norint pagerbti, reikia tinkamai įvertinti jo darbą. Kada moteris vyrui savo meilę išreiškia jausmais, tokioje šeimoje dažniau vyrauja šypsena. Vyras, skirtingai nei moteris, yra kovotojas, fiziškai stiprus, sugebantis apginti savo šeimą. Vyras yra sutvertas būti šeimos vadu. Keistokai atrodo, kai bandoma sulyginti vyro ir moters teises.

Kitas susitikimas – spalį

Renginyje apsilankė Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kan. Bronius Antanaitis, Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys, vienuolės. Visiems, atvykusiems į konferenciją, tarp kurių buvo ir atstovų iš kitų miestų bei rajonų, dėkojo vyskupijos Šeimos centro direktorė J.Šaumanienė. Ji sakė, jog kita konferencija įvyks spalio mėnesį.

Konferencijos dalyviams savo ganytojišką palaiminimą suteikė vyskupas emeritas J.Preikšas. Jis ragino sugrįžus į namus brandinti katalikišką tikėjimą savo šeimose.

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija