|
|
ANTROSIOS
NEPRIKLAUSOMYBĖS DEKLARACIJOS 65-osios metinės
Dviejų ideologijų, kurios rėmėsi teroru ir vykdė
genocido politiką, bendrystės abejonių nekelia. Apie tai liudija
XX amžiaus istorija. Gensekas ir fiureris. Dvi socializmo atmainos:
socializmas, vėliau pasivadinęs komunizmo vardu, ir nacionalsocializmas,
abu siekiantys tokių pačių imperinių tikslų. Šie sutapimai anaiptol
nėra atsitiktiniai. Jie kyla iš totalitarinių režimų prigimties.
Neesminiai ideologiniai nesutapimai tik padeda reljefiškai išryškinti
tikruosius -izmų kėslus.
|
|
|
Krekenavos
aktyvistai
Karui baigiantis ir pirmaisiais pokario metais
Krekenavos KGB, NKVD ir Krekenavos aktyvistai buvo gana veiklūs.
1945 metų ankstyvą pavasarį visą savaitę miestelio aikštėje gulėjo
išniekinti 22 partizanų kūnai (Skilvonių miško aukos), po poros
mėnesių šešios aukos. Vėlesnių aukų čekistai nebeguldydavo miestelio
aikštėje, o numesdavo NKVD būstinės kieme (prie buvusių Žuko namų).
Žmonės pasakojo, kad tas aukas užkasdavo prie Lokaušos upelio stovėjusioje
daržinėje, netoli NKVD būstinės. Jas užkasdavo stribas Antanas Škutas.
Pirmosios partizanų aukos buvo užkastos dirvoje šalia vadinamųjų
senųjų kapelių. 1945 metų vasarą Krekenavos aktyvistai gyrėsi,
kad likvidavo Šambalionių kaimo gyventojus vyrą ir žmoną Jakaičius.
Liko dvi mažametės dukrelės. (Jakaitis buvo ką tik grįžęs iš Vakarų.)
Krekenavos aktyvistai, patykoję netoli Šimbalionių, miškelyje
juos suėmė, ir jų niekas daugiau nematė.
|
|
|
Kovų
už nepriklausomybę istoriją išsaugosime ateinančioms kartoms
Šiemet Vengrija minės 1956 m. spalio 23 d. prasidėjusio
sukilimo prieš prosovietinę diktatūrą 50-ąsias metines. Tai labai
svarbi ir iškili, o kartu ir liūdna data, nes J.Kadaro pakviesta
raudonoji armija sukilimą, pareikalavusį daugiau kaip 20 tūkstančių
aukų, nuslopino. Žinia apie narsų vengrų tautos pasipriešinimą diktatūrai
rado atgarsį ir kitose laisvę mylinčiose šalyse, tarp jų okupuotoje
Lietuvoje. Tai pasireiškė solidarumo su vengrais ir protesto prieš
stalininę diktatūrą mitingais Kaune ir Vilniuje Vėlinių metu tų
miestų kapinėse (iki susirėmimų su milicija ir kariškiais). Buvo
daug sumuštų, suimtų, daug studentų pašalinta iš aukštųjų mokyklų,
aktyviausieji daugelį metų buvo KGB struktūrų persekiojami. Neramumai
Lietuvoje per Vėlines kartojosi ir 1957 metais. Tai liūdna, bet
kartu pasididžiavimo verta mūsų tautos istorijos dalis, kurios negalima
užmiršti.
|
|