Atnaujintas 2006 birželio 23 d.
Nr.48
(1448)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ar verta kritika dėl kritikos?

Neseniai A.Navickas svarstė apie Tėvynės sąjungos pirmininką Andrių Kubilių („Atodangos“, „XXI amžiaus“ priedas, 2006 05 26, Nr.5). Noriu paprieštarauti kai kurioms mintims. Manau, kad straipsnio autorius nelabai aiškiai suvokia objektyvią tiesą, o jo paties peršama tiesa yra labai subjektyvi.

Pripažindamas A.Kubilių stabiliausiu politiku (tai yra daugiau negu akivaizdu, manau, kad nė vienas šiek tiek mąstantis žmogus tuo neabejoja), pripažindamas jo intelektualumą ir patirtį (kas minimu atveju svarbiausi partijos lyderio vertinimo kriterijai), A.Navickas prieštarauja pats sau ir tuoj kalba apie jo charizmos trūkumą bei technokratinį mąstymą.

Kuo pasireiškia tas charizmos trūkumas? Ar tuo, kad A.Kubilius, kitaip nei A.Brazauskas, K.Prunskienė ir A.Paulauskas, mažai šypsosi? Ar kad nežada aukso kalnų, nežarsto populistinių pažadų? Kuo kaltas A.Kubilius, jei V.Stundys nereaguoja į TS pirmininko dažnus kvietimus tartis ir neigia tuos kvietimus? Kas gi labiausiai puola TS ir jos pirmininką ir kodėl puola? Į šį klausimą straipsnio autorius atsakė labai apibendrintai.

O puola prorusiškos jėgos – visi tie, kuriems Lietuvos valstybė, jos gerovė, paprastų žmonių bėdos ir vargai – nė motais. Jei prie tų prorusiškų jėgų prisideda krikščionys demokratai, tai ir reikia kritikuoti būtent juos. Peikti TS už tai, kad ji su savo lyderiu priešaky vykdo kietą, Vytauto Landsbergio pradėtą Lietuvos ekonominės ir politinės nepriklausomybės politiką, labai naivu.

Kalbant apie A.Paulausko nuvertimą, noriu pasakyti: tai buvo suplanuotas koalicijos darbas. Tos pačios partijos, tos pačios prorusiškos jėgos ateina į valdžią, deja, palaiminus prezidentui V.Adamkui. (Taip Prezidentas laimino „Naujosios sąjungos“ atėjimą, pritardamas, kad ateis nauji žmonės, išmintingesni už konservatorius.)

Toms pačioms politinėms jėgoms atstovauja ir R.Paksas. Tai labai akivaizdžiai parodė Matulevičių filmas apie jį. O mes puikiai prisimename, kas labiausiai užjautė ir užtarė atleistą prezidentą R.Paksą – ogi K.Prunskienė-Šatrija. Tai daug ką pasakantis ryšys.

Tuo tarpu V.Stundys yra K.Bobelio (Amerikos komunisto, vadovavusio A.Brazausko rinkimų štabui, kai šis balotiravosi per pirmojo Lietuvos prezidento rinkimus) paliktos partijos lyderis. Kokias gi vertybes propaguoja šis naujasis KDP lyderis, neteko girdėti. Tačiau mes, panevėžiečiai, pažįstame KDP narę, uolią katalikę Danutę Krikščiūnienę, kurios darbais galima didžiuotis. Labai gaila, jog ji netapo partijos lydere. Reikia manyti, kad nesutarimų su TS pirmininku A.Kubiliumi būtų išvengta.

Tuo tarpu G.Vagnoriaus vadovaujamai konservatorių krikščionių partijai A.Navickas galėtų papriekaištauti dėl keisto jos narės Nijolės Oželytės elgesio (kuri kovoja už didesnes nei normalių žmonių homoseksualistų teises). Arba R.Pakso partijos narei A.M.Pavilionienei, kuri visus šokiravo studentų ištvirkavimo skatinimu, netgi siūlė suteikti jiems gyvenamąjį plotą.

Minėtų partijų lyderiai toleruoja savo narių elgesį lygiai taip, kaip Vilniaus miesto meras A.Zuokas – pagoniškas orgijas sostinėje. Kritikuodami visgi mylėkime vieni kitus. Norėdami įrodyti tiesą, remkimės Aukščiausiojo duota tiesa – Dekalogu.

Ona ČEPULIENĖ

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija