Atnaujintas 2006 birželio 30 d.
Nr.50
(1450)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Stovykla po kryžiaus ženklu

Ir kas galėjo patikėti, kad vėluojanti vasarėlė kartu su netikėta, gaivia šiluma ir taip lauktomis atostogomis mums pateiks ir dar vieną netikėtą siurprizą. Kunigas Domingas Avelaneda Ivė, atvykęs iš tolimosios Argentinos ir jau kelis mėnesius aukojantis šv. Mišias Alfonso Lipniūno vidurinėje mokykloje, pasiūlė aktyviai dalyvaujantiems bažnytinėje veikloje mokiniams vykti į trijų dienų vaikų vasaros stovyklą Balsių malūne (Pasvalio r.) Galimybė ištisas dienas praleisti su nuostabiu kunigu Domingu ir būriu bendraamžių visus sužavėjo. Kuris gi iš mūsų nesvajoja iki sutemų pasėdėti su draugais prie laužo ir, jaukiai įsikūrus palapinėje, miegoti po žvaigždėtu dangumi?

Pagaliau ta diena atėjo! Mokyklos išnuomotu mikroautobusu linksmai riedame į Balsių malūną. Iš pasakojimų žinome, kad ten labai gražu. Pamatę kelio rodyklę „Balsių malūnas“, pasukame siaurutėliu kaimo keliuku. Malūnas mus pasitinka didingais mediniais vartais ir nepaprasto grožio aplinka – tarsi senoviniame muziejuje. Kunigas Domingas, smagiai pasisveikinęs, tuoj supažindino su dienotvarke ir stovyklos taisyklėmis. Mergaitės gyvens pačiame malūne. O juk ten naktimis blaškosi vaiduokliai! Mergaitės prityla ir neramiai susižvalgo. „Pajuokavome“, – smagiai nusijuokiame.

Na, o mes, berniukai, čiumpame palapines ir imamės statyti. Kai kurie, beje, pirmą kartą gyvenime. Ne viskas gerai sekasi, bet čia į pagalbą atskuba kunigas Domingas. Tarsi grybai po lietaus dygsta margaspalvės palapinės.

Sutartinis švilpuko signalas pakviečia rikiuotis. Kunigas Domingas pristato vyresniuosius draugus – vadovus. Pasiskirstome į tris komandas. Nuo šiol mes –„Angeliukai“, „Vikingai“ ir „Tam-tam-iai“. Trumpai pasitarę, sukuriame savo šūkius, nusipiešiame vėliavas. Dabar kiekvienas mūsų savo geru elgesiu, sumanumu, vikrumu pelnysime savo komandai taškų. Mokysimės gerumo, atsakomybės, paklusnumo, stiprėsime fiziškai ir dvasiškai. Pirmieji žaidimai, užduotys. Kiekviena komanda bando demonstruoti sumanumą, vikrumą. Po žaidimų ir poilsio pertraukėlės kunigas Domingas pakviečia mus susikaupimo ir rimties valandai į vakarines šv. Mišias, kurios aukojamos čia pat, malūne. Pamirštame žaidimus. Kiekvienas širdyje dėkojame Dievui ir kunigui Domingui už suteiktą galimybę dalyvauti šioje stovykloje.

Po šv. Mišių – vakarienė. Paskui vėl laukia įvairios rungtys ir žaidimai. O sutemus susiburiame prie didžiulio stovyklos laužo. Bet ir ilsėtis netenka. Sukaupę, rodos, paskutinius energijos likučius, pasakojame linksmas istorijas, vaidiname pasirinktą siužetą, taip ir vėl papildydami komandos taškų krepšelį. Ir einame ilsėtis, jau svajodami apie mūsų laukiantį rytojų. Jis išaušo netikėtai greitai. Rodos, pavargę vos užmerkėme akis, o jau įsakmus švilpuko balsas prikėlė mus naujai dienai. Greičiausiai išsirikiavusiai komandai – 1000 taškų!

Rytinę mankštą pradedame bendra rytine malda, kurią garsiai kalbame, darniai žingsniuodami vingiuotu kaimo keliuku. Taip pratinamės kiekvieną dieną pradėti kryžiaus ženklu, suvokti, jog turime būti sveiki ne tik kūnu, bet ir siela. Vėliau – pusryčiai ir vėl žaidimai.

Trumpos poilsio valandėlės, pietūs ir vėl naujos užduotys, tūkstančiai „uždirbtų“ taškų. Malonūs pagyrimo žodžiai iš kunigo Domingo lūpų tarsi įgauna dar didesnę vertę. Kiekvienas norime dar labiau stengtis ir būti įvertinti.

Vakare vėl susikaupę meldžiamės per šv. Mišias. Širdyje dėkojame Aukščiausiajam už praėjusią įdomią dieną. Po vakarienės – žaidimai, rungtys ir vakaro laužas.

Paskutiniąją dieną pradėjome malda ir rytinėmis šv. Mišiomis. Šiek tiek liūdna, nes po pietų turėsime grįžti namo.

Paskutinėje rikiuotėje – rezultatų suvedimas. Neramus šurmulys – kas gi laimėjo? Kas šauniausias? Šį kartą nenugalimi pasirodė karingieji „Vikingai“. Vos 1000 taškų atsiliko „Angeliukai“, o nuo jų – „Tam-tam-iai. Kunigas Domingas nustebino prizais ir dovanėlėmis šauniesiems stovyklautojams.

Greitai prabėgo laikas. Jaučiamės sutvirtėję, išmokę daug naujo. O svarbiausia – išmokę geriau pažinti save, vertinti savo poelgius, jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už draugus. Jaučiamės gavę neįkainojamą dovaną – daugybę gražių gerumo pamokų.

Marijus JURKŪNAS,

Nerijus JURKŪNAS,
Panevėžio Alfonso Lipniūno vidurinės
mokyklos 6a klasės mokiniai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija