Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Rašytojui jubiliejaus proga – tautinė juosta

Rašytoją Juozą Aputį (viduryje) sveikino Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius ir mero pavaduotojas Alvydas Valeiša (dešinėje)

Rūta Averkienė

Lietuvos rašytojų sąjungos salėje birželio 8 dieną vos tilpo visi rašytojai ir skaitytojai, susirinkę į jubiliejinį Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Juozo Apučio kūrybos vakarą. Pasiklausyti rašytojo kūrybos ir jį pasveikinti susirinkusius kolegas rašytojus bei jo kūrybos gerbėjus jubiliatas pasitiko ir išlydėjo kaip visada šmaikštaudamas. V.Apučio 70-mečio jubiliejų papuošė gėlės ir dovanos, patį rašytoją – tautinė juosta. Sveikinusieji ne kartą paminėjo, jog jis yra tikra nacionalinė vertybė.

Šventinį renginį vedęs literatūros kritikas Valentinas Sventickas sakė, jog šitaip ir reikia ruoštis jubiliejams – kad, pristatant žmogų, užtektų tik vardo ir pavardės. Žemaičiui nuo Raseinių, per dvidešimt metų gyvenančiam ir kuriančiam Zervynose ir ten jau vietinių laikomam „ne užeiviu“, o beveik „vieciniu“, „mokančiam laikyti ne tik plunksną, bet ir kirvį, kartais – stiklą“, tą vakarą netrūko gražių žodžių apie kūrybą ir save patį.

Gal todėl J.Aputis dar vakaro pradžioje, svarstydamas apie nugyventų metų praradimus, reziumavo, kad praradimų nebūna be atradimų. „Kai sulauki gyvendamas tiek metų, gali šnekėti, kad labai daug esi praradęs, bet imi skaičiuoti, ką ir esi radęs, ir to tai bus daugiau. Svarbiausi atradimai – daug draugų, šiaip sutiktų mielų žmonių...“ – sakė jubiliatas. Ir neabejodamas pridūrė, jog dauguma jų tą vakarą susirinko pabūti drauge.

Akivaizdus draugystės įvertinimas –drauge su jubiliatu visą vakarą praleidęs iš beržo išskobtas „lyg ir Aputis“ – skulptoriaus Leono Striogos dovana bičiuliui. Kad „rašytojo veidas lyg prašosi būti portretuojamas“, prisipažino ir dailininkas V.Antanavičius.

Valentinas Sventickas J.Aputį apibūdino trimis svarbiausiais aspektais. Pirmiausia – žmogus, nes žmogiškumas yra svarbiausias, pamatinis J.Apučio kūrybos akmuo. Kolega tarp kolegų – nes kolegas ne tik įsileidžia į savo kūrybą, bet ir jaudinasi dėl rašytojų bendruomenės garbės. „Vyras iš stuomens ir iš liemens“, nes gyvenime ir kūryboje domisi moterimis ir sugeba prasiskverbti į paslaptingą moters pasaulį.

Jis, pasak V.Sventicko, ir valstybės vyras, nes nuolat susirūpinęs, kas vyksta mūsų šalyje ir pasaulyje. Jubiliejinį vakarą vedęs literatūros ir meno kritikas V.Sventickas kūrybiniuose vieškeliuose beklaidžiojantį rašytoją apibūdino kaip tikrą žodžio meistrą ir padovanojo specialiai gimimo dienai vienintelį prieš metus išleistos novelių knygos „Vieškelyje džipai“ egzempliorių. Už ją J.Aputis buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Novelės „Kojaitės, porykit“ ištrauką skaitęs aktorius Algimantas Butvilas dar kartą atskleidė J.Apučio parašyto žodžio galią.

Gražių žodžių, pritinkančių J.Apučiui ir jo kūrybai, negailėjo jį sveikinę Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas, poetas Sigitas Geda, rašytoja Renata Šerelytė. Literatūrologė Jūratė Sprindytė pastebėjo, jog išleistos 10 rašytojo knygų drauge žymi tam tikrą lietuvių prozos etapą. Ji užsiminė, kad jeigu atsidūrusiai negyvenamoje saloje reikėtų kalbėti apie lietuvių literatūrą, jai būtų lengviausia kalbėti būtent apie jubiliato kūrybą. Kaip visuomet šmaikštus rašytojas pasiprašė į tą negyvenamą salą pasiimti ir jį.

Poetas Marcelijus Martinaitis juokavo, jog keletą mėnesių už J.Aputį yra vyresnis, todėl gali ir turi teisę šį pamokyti. Literatūrologas Petras Bražėnas J.Apučio nerašymo periodą įvardijo kaip darbą kito žanro srityje. Režisierius Gytis Lukšas, 1977 metais pagal J.Apučio kūrybą sukūręs filmą „Mano vaikystės ruduo“, dėkojo rašytojui už mokymus, jam būnat Zervynose, pažinti ir pamilti paprastus žmones, suprasti jų „ne nuo mokslo, bet nuo Dievo paimtą išmintį...“.

Iš Raseinių krašto kilusį rašytoją pasveikino ir Raseinių rajono savivaldybės meras Edmundas Jonyla, koncertavo gimtosios Nemakščių seniūnijos vyrų ansamblis. Per dvidešimt metų Zervynose gyvenantį ir kuriantį bei aktyviai šio kaimo problemomis besirūpinantį rašytoją pasveikino Varėnos rajono mero pavaduotojas Alvydas Valeiša ir Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius. Rašytojui buvo įteiktas Savivaldybės padėkos raštas, jubiliatas apjuostas Varėnos krašto tautodailininkės Saulės Lazaravičienės austa juosta. Mero pavaduotojas sakė, jog J.Aputis yra laukiamas ir reikalingas ne tik Lietuvos rašytojų sąjungoje, bet ir Zervynose. Jam ir pačiam Zervynos reikalingos. Ne tik todėl, kad jau pasirodė pirmieji grybai. Reikia skubėti spręsti kaimo reikalus.

Jubiliato pagerbti susirinkę lietuvių prozos meistrai J.Apučiui dėkojo už skaitytojams suteiktą galimybę skaityti raiškų lietuvišką žodį. Po jubiliejinio kūrybos vakaro nusidriekė ilga žymaus lietuvių novelisto kūrybos gerbėjų eilė, skubėjusių jį sveikinti ir gauti autografą.

Vilnius

Autorės nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“