Atnaujintas 2006 liepos 14 d.
Nr.53
(1453)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vasaros politinės audros

Petras KATINAS

Migla Kijeve…

Buvusios Ukrainos premjerės ir jau besimatavusios naujos kadencijos ministrų kabineto vadovės karūną J.Tymošenko džiūgavimas buvo gerokai per ankstyvas. „Oranžinės“ revoliucijos sąjungininkams, po daugiau kaip trijų mėnesių po Aukščiausiosios Rados rinkimų užsitęsusiose derybose taip ir nepavykus sudaryti naujosios Ukrainos vyriausybės, tuo bemat pasinaudojo dabartinio prezidento V.Juščenkos priešininkai. Ne tik Kijeve, bet ir Maskvoje. Aiškiai prorusiškas Regionų partijos lyderis V.Janukovičius atsirevanšavo. Perviliodamas, aišku, ne už dyką, vieną „oranžinės“ koalicijos partnerių – Socialistų partiją ir jos vadovą A.Morozą. Koalicija, po ilgų ir atkaklių derybų paskelbusi apie parlamentinės daugumos suformavimą iš J.Tymošenko bloko, „Mūsų Ukrainos“ ir Socialistų partijų atstovų, paskubėjo pareikšti, kad J.Tymošenko bus naujoji Ukrainos premjerė, o prezidentas V.Juščenka, nors ir nelabai entuziastingai sutikęs, kad J.Tymošenko taptų premjere, pareiškė, jog gerai nors tiek, kad „oranžinė“ vyriausybė vykdys provakarietišką politiką, spartins Ukrainos integraciją į euroatlantines struktūras. Deja, V.Janukovičiaus šalininkai sukėlė sumaištį Ukrainos parlamente, faktiškai blokavę Aukščiausiosios Rados darbą. V.Janukovičius žinojo, ką daro. „Oranžinė“ dauguma buvo gana trapi ir pažeidžiama, todėl su Maskvos pagalba buvo dėtos visos pastangos pavilioti į savo pusę socialistus. Taip ir buvo padaryta. Taigi A.Morozas išdavė savo sąjungininkus, su kuriais kartu stovėjo pasidabinęs oranžiniu šaliku „oranžinės“ revoliucijos mitinguose ir demonstracijose. Susidarius tokiai situacijai, J.Tymošenko ragino prezidentą V.Juščenką paleisti parlamentą ir surengti priešlaikinius rinkimus, tačiau V.Juščenka atsisakė. Dar daugiau, pasirodė pranešimų, kad proprezidentinės „Mūsų Ukrainos“ vadovai jau pradėjo derybas su V.Janukovičiumi, kad ir jų atstovams atsirastų vietos būsimojoje vyriausybėje. Matyt, ir gaus tas kuklias vietas, kas liks nuo Regionų partijos, komunistų ir koaliciją išdavusių socialistų. Beje, socialistų lyderis A.Morozas jau išrinktas parlamento pirmininku. O V.Janukovičius pareiškė, kad, jam atėjus vadovauti šalies ministrų kabinetui, Ukrainos politika radikaliai keisis, pirmiausia atkuriant „broliškus“ santykius su Rusija. Ir, aišku, atsisakant net užuominų apie Ukrainos siekius tapti NATO nare.

Tad padėtis Ukrainoje labai komplikavosi ir visiškai neaišku, kada ji bent jau taps panaši į normalią. V.Janukovičius teigia ieškosiąs būdų, kaip suvienyti regionus – pirmiausia provakarietišką Vakarų Ukrainą su prorusiškais Rytais. Tačiau tai padaryti bus nelengva. Maskvoje neslepiama džiūgavimo tokia įvykių eiga Kijeve. Imperines nuotaikas kurstantys laikraščiai jau trimituoja, kad paklydusi „slavų avelė“ grįžo į motinos Rusijos glėbį. Todėl raginama tokį pat Kijevo variantą pritaikyti ir Gruzijoje, nuverčiant prezidentą M.Saakašvilį. Kremlių ypač papiktino tai, jog Didžiojo aštuoneto susitikimo išvakarėse M.Saakašvilį Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmęs JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, kad JAV suinteresuota Gruzijos tapimu NATO nare.

…ir Varšuvoje

Praėjusį savaitgalį bene populiariausias Lenkijos politikas ministras pirmininkas Kazimiežas Marcinkievičius pranešė apie savo atsistatydinimą. Jis konkrečiai nepaaiškino savo atsistatydinimo priežasčių, tačiau leido suprasti, kad jo apsisprendimą lėmė nesutarimai su valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos lyderiais. Konkrečiai, su šios pernelyg konservatyvios partijos lyderiu Jaroslavu Kačynskiu, prezidento Lecho Kačynskio broliu dvyniu. Kaip teigia Varšuvos žiniasklaida, broliai J. ir L.Kačynskiai buvo nepatenkinti, jog K.Marcinkievičius nepasitaręs su jais paskyrė finansų ministrą ir tai, kad premjeras neva pusiau slapta buvo susitikęs su kitos dešiniosios liberalios partijos „Piliečių platforma“ lyderiu ir buvusiu kandidatu į Lenkijos prezidentus Donaldu Tusku. Tačiau, Lenkijos politikos analitikų nuomone, tai nebuvo pagrindinės priežastys, lėmusios K.Marcinkievičiaus atsistatydinimą. Mat premjeras buvo aktyvus laisvosios rinkos ir glaudesnės Lenkijos sąveikos su Europos Sąjunga šalininkas ir labai gerai vertinamas ES ir Europos Taryboje. Tuo tarpu brolių J. ir L.Kačynskių euroskepticizmas ir gana rezervuotas požiūris į laisvąją rinką – niekam ne paslaptis. Tuo labiau dar radikaliau prieš ES nusiteikę „Įstatymo ir teisingumo“ koalicijos partneriai – skandalisto A.Leperio vadovaujama „Savigyna“ ir radikalioji Lenkijos šeimų lyga, kurių lyderiai gavo svarbius ir atsakingus postus Lenkijos vyriausybėje. Teigiama, kad K.Marcinkievičius net neslėpė savo paniekinamo požiūrio į „Savigynos“ ir Šeimų lygos ministrus.

„Įstatymo ir teisingumo“ lyderio J.Kačynskio kartu su pasitraukiančiu premjeru surengtoje konferencijoje abu tvirtino, kad kalbos apie nesutarimus partijos viduje yra laužtos iš piršto, o K.Marcinkievičiaus atsistatydinimas siejamas tik su pertvarka vykdomojoje valdžioje – vyriausybėje. O ta pertvarka pirmiausia reiškia tai, kad numatyta patvirtinti naujuoju Lenkijos premjeru „Įstatymo ir teisingumo“ partijos lyderį J.Kačynskį. Ne tik Lenkijos, bet ir Europos žiniasklaida, komentuodama tokią įvykių Lenkijoje eigą, pažymi, jog K.Marcinkievičiaus atsistatydinimas, be abejonės, sukels nepasitikėjimą užsienio investuotojams, sutrikdys finansines rinkas. Tačiau labiausiai akcentuojama tai, kad jeigu jau kitą savaitę J.Kačynskis bus patvirtintas Lenkijos ministru pirmininku, tai bus beprecedentis įvykis pasaulyje, kai abu aukščiausius valstybės postus užima broliai dvyniai – L. ir J.Kačynskiai. Tiesa, J.Kačynskis pareiškė, kad ilgai užsisėdėti premjero kėdėje jis neketina ir kai tik padėtis stabilizuosis, jis pasitrauks. Tiesa, Varšuvoje kalbama, jog tokia rokiruotė Lenkijos vyriausybėje padaryta todėl, kad K.Marcinkievičiui per rudenį įvyksiančius savivaldybių rinkimus gali atitekti Varšuvos mero kėdė.

Tačiau neatmetama naujos trinties valdančiojoje koalicijoje galimybė. A.Leperis jau pareiškė, kad „Savigyna“ po K.Marcinkievičiaus atsistatydinimo norėtų papildomų postų Vyriausybėje. „Įstatymo ir teisingumo“ lyderiai, pamatę, kokį nerimą ES sostinėse sukėlė populiaraus premjero atsistatydinimas, nusprendė bent iš dalies pataisyti valdžios įvaizdį. Naujuoju finansų ministru skubiai paskirtas Vakaruose baigęs mokslus 34 metų euroentuziastas finansininkas Stanislavas Kliuza.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija