Atnaujintas 2006 liepos 19 d.
Nr.54
(1454)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tylėjimas griauna valstybės pamatus

Buvimas politiku yra keistas ir tam tikra prasme nedėkingas dalykas. Ateina laikas, kada nusistovėjusios politinės srovės keičia vagas ir reikia iš visų jėgų kapanoti visomis galūnėmis, kad tėkmė nuneštų ten, kur vėl išvysi mėlyną dangų ir maloniai teliūskuojantį vandenį. Šia prasme geriausiai gyvena valstybės tarnautojo statusą turintys piliečiai. Paprasti žmonės juos vadina viršininkais, kiek išprusę – valdininkais, o man jie asocijuojasi su biurokratija.


Dar kartą apie Vilniaus kraštą

Įvairios istorinės aplinkybės Vilniaus krašto žmones nutautino. Žinoma, yra atvykusiųjų iš Lenkijos, tačiau dauguma – nutautusių lietuvių. Pastaruoju metu čia ypač suaktyvėjo lenkų grupių veiksmai, kuriuos turbūt galima pavadinti nacionalistiniu aktyvumu, dažnai užgaunančiu lietuvių tautinius jausmus. Dar neseniai, 1990 metais, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, dalis Lietuvos gyventojų, save laikančių lenkais, organizavo autonomininkų judėjimą, o prieš ketverius-penkerius metus iškėlė reikalavimą, kad lenkų pavardės Lietuvoje būtų rašomos lenkiškomis raidėmis.


Dėl įteisinamo neteisingumo ir teisinio nihilizmo Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui ADAMKUI, Lietuvos Respublikos teisėjų tarybos Pirmininkei Laimai GARNELIENEI

Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubas yra prisiėmęs įsipareigojimą sekti žiniasklaidoje pasirodančius teisinio nihilizmo ir įteisinamo neteisingumo faktus, aiškintis jų kilmę, imtis poveikio priemonių tokiam reiškiniui šalinti. Atkreipiame Jūsų dėmesį į teisėjų neseną, akivaizdžiai Jus suklaidinusį faktą, paliktą be moralinio ir teisinio įvertinimo. Mūsų manymu, kadangi pats faktas ir jo pasekmės buvo viešinamos žiniasklaidoje, turėjo sulaukti Prezidento viešo vertinimo su atitinkamomis pasekmėmis.


Saugokime ir puoselėkime valstybės ir tautos pamatines vertybes

Pilietinei visuomenei yra būtinas šiuolaikinės valstybės klestėjimo pagrindas. Kuriant mūsų valstybės ateitį, privalome nuolat prisiminti Lietuvos istorinę atmintį – keletą šimtmečių kovotas kovas, pasiektas pergales ir patirtus pralaimėjimus, šlovę ir nusivylimus, kančias ir naujai atgautos laisvės jausmą, mūšio lauke karių pralietą kraują. Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame viešų Lietuvos valstybės ir jos garbingos praeities žeminimo atvejų, ypač televizijos laidose. Tokie pareiškimai, pasisakymai ir komentarai menkina nusistovėjusias tradicijas, slopina valstybingumo, pilietiškumo ir nepriklausomybės jausmus tarp Lietuvos gyventojų.


Stabdykime valstybėje teisinį nihilizmą ir įteisinamą neteisingumą

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Didžiosios kovos apygardos partizanų šventės dalyvių Mūšios parke rezoliucija

Mes, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, partizanai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, jaunimas, susirinkę į taurių Tėvynės patriotų rūpesčiu įrengtą Didžiosios kovos apygardos partizanų Mūšios parką, šv.Mišiomis, maldomis, giesmėmis ir dainomis pagerbėme žuvusiųjų atminimą. Šią dieną – liepos 15-ąją – prisiminėme ir mūšyje žuvusių Lietuvos karių krauju rašytą priesaiką ainiams. Tą dieną, prieš dešimtmečius, S.Darius ir S.Girėnas savo testamente, parašytame prieš didįjį skrydį, kvietė tautą ryžtis naujiems žygiams ir aukotis ateities Lietuvai. Šiais laikais, gyvendami vėl nepriklausomoje Lietuvoje, dalijamės su Prezidentu, Seimo ir Vyriausybės nariais iškovotos laisvės džiaugsmu.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija