Atnaujintas 2006 rugpjūčio 4 d.
Nr.58
(1458)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Medžiugorjės šventovės gyvybingumas

Mindaugas BUIKA

Medžiugorjė tapo naujuoju
pamaldumo Dievo Motinai ženklu

Prie Švč.M.Marijos statulos
visada gausu maldininkų

Dievo Motinos apsireiškimo
Medžiugorjėje regėtoja
Ivanka Ivankovič Elez

Šventovės 25 metų minėjimo
iškilmėse

Apsireiškimams tirti – nauja komisija

Savo 25-metį mininčioje Medžiugorjės (Bosnija ir Hercegovina) Taikos Karalienės šventovėje vykstančių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų tikrumą tirs dar viena bažnytinė komisija, į kurią pirmą kartą bus įtraukti ir Vatikano atstovai. Bosnijos ir Hercegovinos vyskupų konferencijos pirmininkas sostinės Sarajevo vyskupas kardinolas Vinkas Puljičius pranešė, kad, be nuo 1981 metų birželio pabaigos vykstančių apsireiškimų analizės, naujoji komisija taip pat turėtų peržiūrėti pastoracines nuorodas, skirtas dvasininkams ir tūkstančiams maldininkų, kurie kasmet pavieniui ir grupėmis iš viso pasaulio lankosi Medžiugorjėje.

Liepos 24 dieną kardinolas V.Puljičius žiniasklaidai pranešė, kad komisija dar nesudaryta, nes laukiama Šventojo Sosto Tikėjimo doktrinos kongregacijos siūlymų dėl teologų, kurie galėtų būti į tą komisiją įtraukti. Tačiau, kaip įprasta galimų apsireiškimų tyrimo atvejais, sudarytos naujosios komisijos, – jos sudėtis, kaip tikimasi, bus paskelbta ne anksčiau rugsėjo mėnesio, – darbą tiesiogiai kuruos vietinis Bosnijos episkopatas. Kardinolas V.Puljičius nenorėjo pasakyti, kieno iniciatyva sudaroma naujoji komisija, tačiau Bosnijos ir Kroatijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad paskata dar kartą panagrinėti Medžiugorjės fenomeną atėjo iš Vatikano.

Per praėjusį ketvirtį amžiaus po to, kai šešiems vietos jauniems žmonėms – dabar jau suaugusiems – pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija pakvietė kalbėti rožinį ir pasninkauti „už susitaikinimą tarp Dievo ir žmonių ir tarp visų tautų“, Medžiugorję aplankė daugiau kaip 30 milijonų piligrimų. Tačiau 1991 metais tuometinė Jugoslavijos vyskupų konferencija padarė pareiškimą, – kurio vietos vyskupai laikosi iki šiol, – kad ji „negali patvirtinti, jog Medžiugorjėje vyksta antgamtiniai reiškiniai ar apsireiškimai“.

Regiono Bažnyčios istorinės praeities įtaka

Šventasis Sostas, atidžiai sekantis Medžiugorjės įvykius, kol kas nėra išsakęs savo oficialios pozicijos dėl šio reikalo. Jis tik pritaria bendrosioms rekomendacijoms, kad, nesant galutinio sprendimo, vyskupijos ir parapijos turi susilaikyti nuo maldingų kelionių organizavimo į šią šventovę. Kita vertus, kunigams yra leidžiama lydėti tikinčiųjų grupes, savo iniciatyva besilankančias Medžiugorjėje, su atitinkamu sakramentiniu bei sielovadiniu patarnavimu piligrimams (šv. Mišių aukojimu, išpažinčių klausymu). Panašaus „pastoracinio atsargumo“ laikosi daugelis pasaulio diecezijų valdytojų, laukdami ryžtingesnio Vatikano įsikišimo. Kartu Visuotinėje Bažnyčioje stiprėja balsų, raginančių pripažinti Medžiugorjės „vaisius“, – gausius atsivertimus, stebuklingus išgijimus, pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę, – kurie yra akivaizdūs.

Medžiugorjės klausimai, be abejonės, vienaip ar kitaip buvo aptarti vasarį, kai Vatikane su kas penkeri metai privalomu ad limina vizitu lankėsi Bosnijos vyskupai. Taikos Dievo Motinos šventovės tarptautinio populiarumo reikšmė yra padidėjusi tiek dėl Bosnijoje pasunkėjusio Katalikų Bažnyčios gyvenimo, – ši šalis – viena iš nedaugelio Europoje, kurioje vyrauja islamas, pastaruoju metu demonstruojantis stiprią ekspansiją, – tiek ir dėl pasaulyje padaugėjusių konfliktų ir karų. Ši tema taip pat buvo svarstoma ir Bosnijos vyskupų konferencijos plenarinėje sesijoje, liepos 12-14 dienomis vykusioje Banja Lukos mieste, kur kaip tik pirmą kartą pranešta apie naujosios komisijos sudarymą. Tai katalikų žinių agentūrai CNS patvirtino Tikėjimo doktrinos kongregacijos atstovas, kuris liepos 25 dieną teigė, jog dikasterija pateiks siūlymų dėl būsimosios komisijos narystės.

Reikia pastebėti, kad Medžiugorjės problemos sprendimą komplikuoja tam tikra istorinė priešprieša tarp Dievo Motinos šventovės globėjų pranciškonų ir Mostaro vyskupų. Tai susiję su Katalikų Bažnyčios kūrimosi eiga Hercegovinoje. Šiame regione, kelis šimtmečius jį valdant Osmanų (turkų) imperijai, buvo leidžiama tik pranciškonų sielovada, kurie čia kūrė katalikiškąsias struktūras. 1878 metais Hercegovinai tapus Habsburgų (austrų) imperijos dalimi, čia buvo atkuriamos įprastos diecezinės struktūros, kas davė pradžią pranciškonų ir Bažnyčios hierarchų gana aštriai polemikai. Dėl nepaklusnumo Mostaro vyskupui kai kurie vietos pranciškonai buvo nubausti kanoninėmis bausmėmis.

Iškilmingai paminėtas fenomeno 25-metis

Pažymint Dievo Motinos apsireiškimų pradžios 25-ąsias metines, į Medžiugorję vėl rinkosi dešimtys tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio. Dvasiniu pasirengimu jubiliejinėms iškilmėms buvo nuo birželio 15-osios iki 23 dienos ant Apsireiškimų kalvos kalbama Novena dalyvaujant minioms tikinčiųjų. Taip pat kasdien buvo kalbamas rožinis, kunigai pranciškonai aukojo šv. Mišias. Birželio 24 dieną, per Šv. Jono Krikštytojo iškilmę, vyko tradicinis „Taikos žygis“ – 15 kilometrų žygis iš Humaco pranciškonų vienuolyno į Medžiugorjės parapijos bažnyčią. Šiame atgailos žygyje už taiką, kuris kasmet, minint pirmuosius apsireiškimus, vyksta nuo 1991 metų, taip pat dalyvauja tūkstančiai piligrimų, kurie neša kryžių, kalba rožinį ir gieda liturgines giesmes.

Birželio 24-ąją pradedant naktinę maldos vigiliją prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento šv. Mišias koncelebravo 252 kunigai. Dešimtys įvairių tautų kunigų šventoriuje esančiose klausyklose teikė Atgailos sakramentą. Birželio 25 dieną, per Medžiugorjės apsireiškimų 25-ąsias metines, šv. Mišios buvo celebruojamos kas valandą 16 pasaulio kalbų. Vakaro maldos programa buvo verčiama į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lenkų, vengrų, korėjiečių, arabų, ispanų, portugalų ir čekų kalbas. Adoracijos maldos buvo išverstos į kinų, olandų, rumunų, rusų ir slovakų kalbas.

Medžiugorjės interneto svetainės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Dievo Motinos šventovės jubiliejinės iškilmės pagrindines šv. Mišias aukojo keturi vyskupai, iš kurių trys yra emeritai – Baterio (Keralos valstija, Indija) malankarų katalikų vyskupas Dživargezė Mar Divanazijus Otatendžilas, Džoljeto (Ilinojaus valstija, JAV) augziliaras vyskupas emeritas Rodžeras Luisas Kaferis, Fernso (Airija) vyskupas emeritas Brendenas Oliveris Komiskis ir Uviros (Kongas) vyskupas emeritas Žeromas Gapangva Ntezirajas – taip atstovavę įvairių pasaulio kontinentų ganytojams. Su jais koncelebravo 352 kunigai, apie šimtas vietos ir užsienio dvasininkų klausė išpažinčių, buvo išdalyta daugiau kaip 50 tūkst. ostijų.

Pagal 2006 metų gegužės ir birželio statistiką, tais mėnesiais Medžiugorję aplankė piligrimų grupės iš 51 šalies, tarp jų ir iš Lietuvos kaimynių – Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Rusijos. (Lietuvos maldininkai statistikoje neminimi.) Gegužės ir birželio mėnesiais Eucharistiją Medžiugorjėje celebravo daugiau kaip 7,5 tūkst. kunigų, buvo išdalyta beveik 350 tūkst. ostijų. Tvirtinama, kad Medžiugorjės regėtojai toliau patiria Dievo Motinos apsireiškimus – Vicka, Marija ir Ivanas kasdien, o Mirjana, Ivanka ir Jakovas – kartą per metus. Pranešama, kad per birželio 25 dieną patirtą Ivankos Ivankovič Elez regėjimą, trukusį septynias minutes, Švč. Mergelė Marija dėkojo „brangiesiems vaikams už atsiliepimą į jos kvietimą“ melstis ir atgailauti. Apsireiškimų tęstinumas yra ta Medžiugorjės ypatybė, kuri ją išskiria iš kitų didžiųjų Dievo Motinos šventovių, pavyzdžiui, Lurdo Prancūzijoje bei Fatimos Portugalijoje, kur apsireiškimai vyko ribotą laiką.

Kunigų tarptautinių susitikimų tradicija

Liepos 3-8 dienomis Medžiugorjėje taip pat jau vienuoliktą kartą vyko tarptautinis kunigų susitikimas, kuriame dalyvavo 250 dvasininkų iš 25 šalių. Pirmą tokį seminarą – faktiškai jis primena rekolekcijas – 1996-aisiais buvo surengęs prieš šešerius metus miręs pranciškonas kunigas Slavka Barbaričius, vienas didžiausių Medžiugorjės kulto skleidėjų Europoje ir Amerikoje. Tuomet į maldingą susitikimą buvo atvykę apie trisdešimt kunigų, ir jų skaičius kasmet vis didėjo. Medžiugorjės rekolekcijos ir jų metu daromi pranešimai, kaip teigia šventovės interneto svetainė, padeda dvasininkams sustiprinti savo tikėjimą ir savo pašaukimą meldžiant Švč. Mergelės Marijos globos.

Šiemetinio kunigų susitikimo pokalbiuose buvo susitelkta į kunigystės dvasingumo problemą, pabrėžiant eucharistinio pamaldumo, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų ir pamokymų reikšmę. Buvo kalbama apie kunigų atsakomybę evangelizacinei veiklai Bažnyčioje ir pasaulyje, apie žmonių širdžių perkeitimo reikšmę šiame kelyje. Pranciškonas kunigas Tomislavas Parvanas, kuris nuo 1982-ųjų iki 1988 metų buvo Medžiugorjės parapijos klebonas ir iš pat pradžių intensyviai išgyveno apsireiškimų įvykius, susitikimo dalyviams kalbėjo apie Medžiugorję kaip galingą dvasinį sąjūdį Bažnyčioje, ypač kontekste tų istorinių aplinkybių ir iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame.

Kaip įprasta tokio pobūdžio kunigų susitikimuose Medžiugorjėje, kiekviena diena prasidėdavo Švč. Sakramento adoracija ir ryto maldomis, po kurių vykdavo seminaro užsiėmimai. Panaši adoravimo, pranešimų klausymo ir meditacijų programa buvo vykdoma ir popietę. Vakare kunigai kalbėdavo rožinį, koncelebruodavo šv. Mišias, po kurių vėl kartu melsdavosi. Susitikimo metu jo dalyviai kopė į Apsireiškimų kalvą, kur vėl buvo kalbamas rožinis, einamas Kryžiaus kelias, klausoma išpažinčių. Užsiėmimų pabaigoje buvo dalijamasi įspūdžiais, ypač pabrėžiant maldingo susikaupimo atmosferą, bei keliami siūlymai dėl kito seminaro temos.

Buvo prisimintas vietos parapijiečių gerumas, kurie rekolekcijų dalyvius noriai apgyvendino savo namuose. Dėl to Medžiugorjės parapijos narių šeimos buvo pakviestos dalyvauti kunigų susitikimo baigiamosiose šv. Mišiose, kuriose visi koncelebrantai patvirtino savo pasiaukojimą Švč. Mergelei Marijai ir pamaldų dalyviams suteikė ypatingą palaiminimą.

Mostaro vyskupas neigia liudijimų autentiškumą

Tačiau Mostaro vyskupas Ratkas Peričius, birželio 15 dieną Medžiugorjės Šv. Jokūbo bažnyčioje teikdamas Sutvirtinimo sakramentą, vėl priminė, jog Bažnyčia nėra patvirtinusi čia vykstančių antgamtinių reiškinių bei apsireiškimų tikrumo, ir priešingas teigimas rodo ištikimybės jos mokymui stygių. „Kaip vietos vyskupas, aš pabrėžiu, jog tai, kas susiję su Medžiugorjės įvykiais, atlikus tyrimą ir per šiuos 25 metus įgytu patyrimu, Bažnyčia nėra patvirtinusi nė vieno Dievo Motinos apsireiškimo autentiškumo“, – sakė ganytojas šv. Mišių homilijoje, kurios tekstas taip pat publikuotas internete.

Jis pakvietė tariamus regėtojus ir „tuos asmenis, kurie yra už jų pranešimų“, parodyti bažnytinį klusnumą ir nustoti apie tai skelbti Medžiugorjės parapijoje ir kitur. Priešingu atveju kalbos apie privačius apsireiškimus reikštų nepritarimą oficialiai Bažnyčios pozicijai su atitinkamomis pasekmėmis. „Mūsų tikėjimas yra rimtas ir atsakingas reikalas, – sakė vyskupas R.Peričius. – Bažnyčia taip pat yra rimta ir atsakinga institucija“. Homilijoje jis teigė, kad nepatvirtinti apsireiškimai bei kiti ženklai „nestiprina tikėjimo, bet greičiau įtikina mus, jog čia nėra nieko autentiško arba stabilaus ir tikro“.

Mostaro vyskupas taip pat priminė, kad popiežius Benediktas XVI, vasarį susitikęs su į Romą ad limina vizitu atvykusiais Bosnijos ir Hercegovinos episkopato nariais, reiškė panašias abejones, kai buvo aptariami Medžiugorjės reikalai. Vyskupas R.Peričius padėkojo popiežiams Benediktui XVI ir Jonui Pauliui II, kad jie visuomet rodė pagarbą tiek jo, tiek ir ankstesnio Mostaro vyskupo Pavao Zaničiaus nusistatymams „dėl Medžiugorjės vadinamųjų apsireiškimų ir pranešimų“, kartu pripažindamas „Šventojo Tėvo teisę padaryti galutinį sprendimą dėl tų įvykių“.

Reikšmingas vyskupo R.Peričiaus minėtoje homilijoje išsakytas pastebėjimas, kad jeigu Bažnyčia nepriima Medžiugorjės regėtojų liudijimo, tai kunigams nedera viešai „reikšti savo privataus požiūrio, kuris priešingas oficialiai pozicijai“, – ypač per šv. Mišias ir katalikų žiniasklaidoje. Jo nuomone, taip pat katalikams vertėtų susilaikyti nuo piligrimysčių į Medžiugorję, jeigu rengiant tuos vizitus būtų rodomas išankstinis įsitikinimas apsireiškimų autentiškumu, – tai yra prieštaravimas oficialiam Bažnyčios nusistatymui, – arba siekis tai patvirtinti.

Kita vertus, Katalikų Bažnyčios nariai nėra tarnybą atliekantys kariai, kuriuos būtų galima rikiuote į šventovę atvesti ir rikiuote išvesti, ypač kada kalbama apie individualią tikėjimo gilinimo, susitikimo su Viešpačiu ir Jo Motina paiešką. Pagaliau ir Medžiugorjės regėtojai, – dabar jau suaugę ir subrendę žmonės, – kurie jaunystėje patyrė buvusios Jugoslavijos komunistinės milicijos prievartą ir ateistinės žiniasklaidos pajuoką, nėra pasirengę atsisakyti savo švento patyrimo dovanos. Taigi nekantriai bus laukiama naujos komisijos išvadų, tikintis, kad jos tyrimas vyks pakankamai solidžiai ir atitinkamu teologiniu lygiu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija