| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kryževičius kala kryžius Bronius VERTELKA
Šiauliuose žingsniuojantys Darželio gatve dažnokai stabteli tie antruoju numeriu pažymėtu namu. Virš jo stogo puikuojasi metalinis Vytis. Šio nuostabiai atrodančio kūrinio autorius Panevėžyje gyvenantis kalvystės meistras Vytautas Kryževičius. Nurodė kelią pas meistrą Vilniečiui Albinui Jasiūnui, vienam iš sumanytojų atstatyti Pandėlio bažnyčios abu bokštus, teko nuvažiuoti šimtus kilometrų ir telefonu prakalbėti nemažai laiko, kol aptiko reikalingą meistrą. Viena pandėliškė dėl kryžiaus jam patarė kreiptis į Panevėžyje gyvenantį Vytautą Kryževičių. Vaikystėje su juo buvo pažįstami, kartu žaidė, tačiau nebežinojo, kur jis dabar įsikūręs. Atvertęs telefonų knygą, A.Jasiūnas rado ne vieną Kryževičių. Paskambinus pirmam pasitaikiusiam, numeris buvo laimingas. Vytautas sutiko nukalti kryžių. Sutartu laiku jį baigė. Kryžius jau Pandėlyje. Jis iškils virš vieno atstatomo bažnyčios bokšto. Kalybos darbai skirtingi Vytauto kalvystės dirbiniai yra iškeliavę į ne vieną užsienio šalį. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios bokšte jo kaltas kryžius. Tai stambiausias kalvystės meistro darbas. Reikėjo padaryti jį tokį, kad neatrodytų per aukštas ar per žemas. Turėjo ieškoti aukso vidurio. Apie mėnesį svarstė, kaip tokį kryžių nukalti. Jį užsakė tada šventovėje klebonavęs kun. Robertas Pukenis. Matyt, šiam patiko kalvio darbas, ir sutiktą V.Kryževičių jis būtinai dabar užkalbina. Rygoje privatų namą puošia panevėžiečio kalti turėklai, langų grotos. Daugybė Vytauto dirbtų kryžių kapinėse. Vienas jų Kryžių kalne. Šį užsakė žmogus, gyvenantis JAV. Visi meistro kalti dirbiniai skirtingi. Imdamasis užsakymo, iš pradžių nagingas rankas turintis V.Kryževičius nusibraižo keliolika jo eskizų. Išsirenka labiausiai patikusį. Taip dirbdamas užsakymų nestokoja. Jo kryžių turi Panevėžio vyskupijos kurija. Virš Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios durų irgi Vytauto kūrinys. Tuo metu šventovėje kunigavusį Kastytį Ramanauską jis žavėjo. Užsienyje būtų tapęs milijonieriumi Ne vienas Vytauto kaltas darbas papuošė Skėmų pensionatą. Visi jie žavūs savo išbaigtumu. Žmonės rankomis lietė vijoklį, norėdami įsitikinti, ar tikrai jis iš metalo. Juvelyriškai padarytas. Vytautas pravažiavo Lenkiją ir savo pastabia akimi neužčiuopė meniškesnių iš metalo kaldintų darbų. Nuvyko į Vokietijoje rengiamą mugę. Nusivežė ten lietuvis savo kaldintą Jūratę, žvakidžių. Ne vienas mugės lankytojas Vytautą tikino: Taip kaldamas pas mus būtum tapęs milijonieriumi. Užsieniečiams atsibodo serijiniai, nors ir blizgantys, niekučiai. Pas Vytautą užsuko verslininkas, pageidavęs balkonui turėklų. Bet meistras užsakymais iki rudens užverstas. Svečias sutiko palaukti. Šiam rūpėjo turėti rankomis kaltus turėklus. Kalvystė nykstantis menas V.Kryževičius sugebėjo pasistatyti tokią kalvę, kurią ne gėda užsukusiam aprodyti. Čia pagrindiniai darbo įrankiai kūjis, plaktukai, replės. Kalvystės meistrui geležį geriausia apdoroti rankomis. Naudojant suvirinimą elektra ar dujomis, dirbinys įgauna tik įvairumo. Todėl įpučia žaizdrą, beria medžio ar akmens anglį, antracitą, koksą. (Elektra ar dujos ne meistro kišenei.) Iki baltumo įkaitintą metalo gabalą plonina plaktuku. Kala taip, kad kito tokio dirbinio nė pas vieną nebūtų. Netgi Vytauto nusikaltas žarsteklis atrodo patraukliai. Keturis vyrus jis yra mokęs kalvystės. Vienas Naujoje Akmenėje, kitas Utenoje, trečias Pasvalyje. Ketvirtas Švedijoje darbuojasi, bet laisvalaikiu nepamiršta ir kalvystės. Tačiau iš tų vyrų tik vienas jaunas, kitų amžius vos ne pensinis. 62 metų Vytautas Kryževičius apgailestavo, jog neturi savo pamainos. Kalvystė pamažu užges kaip nekurstomas laužas, jeigu liaudies meistrai negaus iš valstybės atitinkamo priedo už savo kūrybą. Tačiau tada jų vietą užims amatininkai, kuriems bus svarbu ne grožis, bet pinigai, kalbėjo panevėžietis. Panevėžys Autoriaus nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |