|
Lietuvos Caritas bendradarbiai lanko Šiaurės kaimynus
Rugsėjo 18 23 dienomis Lietuvos Caritas administracijos ir projektų darbuotojai apsilankė Latvijos, Estijos ir Suomijos Caritas centruose, susipažino su Šiaurės kaimynų ir kolegų darbu, veiklos specifika, pristatė lietuvišką Caritas patirtį. Išvykoje dalyvavo Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė, ekonomas Saulius Kelpšas, Caritas Slaugos namuose, Pagalbos prostitucijos aukoms, Kalinių globos projektų darbuotojai Jūratė Jazukevičiūtė, Kristina Virbašiūtė, Vytautas Ilevičius.
Rygoje svečius iš Lietuvos maloniai sutiko Latvijos Caritas direktorius, Rygos kunigų seminarijos prefektas kun. Edgaras Cakulas. Jis apibūdino latvių Caritas veiklą ir problemas. Latvijos Caritas būstinė įsikūrusi Rygos kunigų seminarijos patalpose. Šalyje, kur pagal oficialią statistiką katalikai sudaro apie 38 proc., yra keturios vyskupijos (Rygos, Liepojos, Jelgavos, Rezeknės-Aglonos). Latvijoje dar nėra išvystyto vyskupijų ir parapijų Caritas tinklo: veikia tik centrinis Caritas biuras Rygoje ir skyriai kai kuriose parapijose. Aktyviai bendradarbiaujama su kitomis krikščioniškomis ir valstybinėmis, savivaldybių socialinės veiklos struktūromis. Lietuviai aplankė Rygos neįgalaus jaunimo socialinį centrą Bernu oaze (Vaikų oazė), kur globojami ir rengiami savarankiškam gyvenimui fiziškai ir psichiškai neįgalūs jaunuoliai, susipažino su stačiatikių krikščionių NVO Rigas pilsetas misija (Rygos miesto misija), teikiančia įvairią pagalbą nepilnamečiams kaliniams. Susitarta dėl latvių kolegų apsilankymo analogišką veiklą vykdančiose Lietuvos Caritas ir NVO įstaigose spalio mėnesį.
Taline lietuvius priėmė Estijos Caritas ilgametė vadovė, buvusi sovietmečio politinė kalinė, pirmoji nepriklausomybę atgavusios Estijos vidaus reikalų ministrė Lagle Parek. Kadangi katalikai Estijoje yra mažuma (apie 5000 iš 1,3 mln. gyventojų), Caritas daugelį savo projektų vykdo drauge su kitomis organizacijomis. Orientuojamasi į pagalbą šeimoms, net ekologinę veiklą. Lietuvos Caritas delegacijai buvo pristatytas estų kolegų vadovaujamas Šeimos centras (Perekeskus), kur globojamos, buities ir motinystės įgūdžių mokomos sunkumus patiriančios mamos su vaikais. Užsiėmimų metu taip pat išmokstama iš panaudotų medžiagų drabužių, audinių, namų apyvokos daiktų pasigaminti gražių ir buičiai naudingų dalykų. Įstaiga dirba dienos centro principu ir, nors įsikūrusi ne elitiniame Talino rajone, dėl jaukiai įrengtų patalpų ir šiltos bendravimo atmosferos yra tokia populiari, kad, darbuotojų teigimu, į ją noriai ateina ir geriau besiverčiančios šeimos su vaikais iš tolimesnių kvartalų.
Keltu Helsinkį pasiekusią Lietuvos Caritas grupę pasitiko Suomijos Caritas bendradarbė Maila Berchtold. Lietuviai apsilankė suomių kolegų centriniame biure Helsinkio senamiestyje, susipažino su Katalikų Bažnyčios karitatyvine veikla diasporos sąlygomis. Katalikai sudaro apie 0,16 proc. liuteroniškos ir stačiatikiškos Suomijos gyventojų (apie 8000 iš 5,2 mln. gyventojų). Kadangi Suomija yra viena iš 15-os turtingiausių pasaulio šalių ir vidinės ekonominio skurdo bėdos daugiau ar mažiau įveiktos, katalikiškasis Caritas teikia pagalbą skurstančioms Trečiojo pasaulio šalims. Jau daugelį metų vykdomi dideli pagalbos projektai Indijoje, Ugandoje ir Bolivijoje. Indijoje, Tamilu Nado valstijoje, Suomijos Caritas reguliariai aprūpina darbu, t.y., suteikia pragyvenimo galimybę, 300 moterų iš labiausiai socialiai pažeminto vadinamųjų jokiai kastai nepriklausančių, bekasčių sluoksnio. Ugandoje suomių aukomis įrengtos valgyklos mokyklose ir nuolat maitinama apie 12 tūkst. neturtingų vaikų. Caritas aktyviai bendradarbiauja su Suomijos užsienio reikalų ministerija. Kasmet ministerija skiria keletą milijonų eurų iš Vystymo pagalbos programų Caritas humanitariniams projektams užsienio šalyse su sąlyga, kad Caritas įneša į bendrąjį projekto biudžetą apie 15 proc. savų lėšų. Šios lėšos surenkamos per kasmetes Caritas rengiamas viešas rinkliavas, muges ir pan. Taip pat praktikuojama globėjų per atstumą sistema: pavyzdžiui, suomių karitatyvinio tinklo darbuotojai mokyklų tėvų susirinkimuose papasakoja apie Ugandos moksleivių maitinimo projektą ir gauna tėvų įsipareigojimą per metus kas mėnesį pervesti po 50 eurų vienam afrikiečiui moksleiviui maitinti.
Šalia kitų religinių ir kultūrinių įžymybių, Helsinkyje svečiavęsi lietuviai aplankė Didvyrių kapines, kur palaidotas legendinis suomių maršalas Gustavas Mannerheimas ir 1939 1940 metais Žiemos kare žuvę Suomijos gynėjai. Šiame kare Suomija didvyriškai pasipriešino pagal Ribentropo-Molotovo sąmokslą pradėtai sovietų agresijai, neteko apie 100 tūkst. karių ir didelių teritorijų, tačiau apgynė savo nepriklausomybę.
Lietuvos Caritas bendradarbiai su savo Šiaurės kaimynais aptarė galimybę ateinančių metų pradžioje surengti Lietuvoje Baltijos regiono, galbūt Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, Caritas organizacijų bei NVO praktinę konferenciją pagalbos AIDS ligoniams ir prekybos moterimis aukoms tema. Planuojama į numatomą konferenciją pasikviesti žinomą tarptautinio Caritas tinklo ekspertą AIDS ligonių klausimais kunigą Vitello. Pasiūlymą kaimyninių kraštų Caritas bendrijos priėmė labai palankiai.
Lietuvos Caritas informacija
Išsamiau apie kelionę rašysime penktadienio numeriuose.
© 2006 XXI amžius
|