Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Antkapinis paminklas generolui

Kazimieras Dobkevičius

1995 metais iš JAV į gimtąją Kretingą buvo parvežti Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo, Karo muziejaus įkūrėjo, archeologo, gydytojo Vlado Nagevičiaus (1881-1954) ir jo žmonos palaikai ir perlaidoti Kretingos kapinėse, šalia savo tėvų. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Kauno apskrities skyriaus (pirmininkas Algirdas Markūnas) iniciatyva nutarta sutvarkyti brig. gen. V. Nagevičiaus kapavietę ir pastatyti paminklą. Reikėjo didelių pastangų, kad paminklas būtų pastatytas.

Sušaudytas už Lietuvos laisvę

Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė,

sušaudyto už Lietuvos laisvę partizanų vado dukra

Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Adolfas Ramanauskas Vanagas

Prieš 50 metų, spalio 12 dieną, KGB agento ,,Žinomas“ (Antano Urbono) išduoti Kaune, Kampo gatvėje, buvo areštuoti mano tėvai – Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Adolfas Ramanauskas– Vanagas jo žmona partizanė Birutė Mažeikaitė–Ramanauskienė.

Gerai prisimenu tą gražų, saulėtą 1956 metų rudenį. Jis skaudžiai įstrigo mano atmintin. Septynerius metus aš, partizanų dukra, gyvenau nelegaliai, buvau slapstoma Lietuvos žmonių. Tėvai, savo gyvenimus paskyrę kovai už Lietuvos laisvę, šventai tikėjo, kad Lietuva vis tiek kada nors bus laisva, nors jiems patiems tos laisvės sulaukti ir neteks. Gal teks jų dukrai…

Su saule širdyje

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Dr. Ona Labanauskaitė skaito paskaitą Putnamo vienuolyno salėje savo sukaktuvių minėjime

Spalio viduryje minėsime dr. Onos Labanauskaitės 105-erių gimimo metų sukaktį. Lietuviškoje enciklopedijoje, išleistoje Bostone, ji pristatoma kaip visuomenės veikėja ir laikraštininkė. O.Labanauskaitę pažinojusieji teigia, jog ji buvo ugninga kalbėtoja ir auksinės širdies žmogus.

O.Labanauskaitė gimė 1901 m. spalio 14 d. Dovydžių kaime, Kruopių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. 1924 metais baigė Šiaulių gimnaziją ir nutarė siekti aukštojo mokslo, nors materialinės paramos iš tėvų namų negalėjo tikėtis. Ji dirbo ir Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisės mokslus, kuriuos baigė 1933 metais.

Ten, kur pradžia ir pabaiga

Kęstutis Genys

Šešios dešimtys metų. Atėjo senatvė…

Šūsnys rankraščių, knygos… ataušus kava.

Ir kaip kalnas išaugusi mano vienatvė,

Karūnuota pražilusi mano galva…

Šešios dešimtys metų… skaičiuodamas laiką

Su laiku aš kalbuosi ir tyliai sakau –

Aš dabar panašus į pražilusį vaiką,

Kurį pats aš ant rankų, kaip vaiką laikau…

Šešios dešimtys metų. Man Dievas taip liepė!..

Neregėsi žmonių, nematysi dangaus,

Atsiskyrėlis būsi, gyvensi palėpėj –

O sulaukęs senatvės varpu imsi gaust.

        Kęstutis GENYS, eil.„Pilnatvė“

Spalio 10 dieną mano tėvui Kęstučiui Geniui būtų suėję septyniasdešimt aštuoneri... Praėjo dešimt metų nuo to vakaro, kai paskutinį kartą mes visi sėdėjome prie stalo ir džiaugėmės savuoju buvimu. Džiaugėmės, kad esame gyvi, kad dar galime mylėti vienas kitą, žiūrėti tiesiai į akis, dalytis buities smulkmenomis, klausytis žodžių, eilėraščių ir jausti jų skambius virpesius..