Atnaujintas 2006 spalio 18 d.
Nr.78
(1478)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Iš ratelių – į karietą, iš karietos – į sostą

Algimantas Zolubas

Melo kojos ilgos, todėl ir jo žingsniai dideli. Tokie žingsniai itin reikalingi kopiant karjeros laiptais. Kadangi mūsų šalyje įgytus melo detektorius užrakino bent 70-iai metų trūnyti, meluoti galima į valias, mulkinti ne tik „runkelius“, bet ir aukščiausias valstybės instancijas, net patį Prezidentą.

Skaitytojui verta priminti nelabai seną istoriją, kuri visai neseniai įgijo tęstinumą Budapešte.

Birželio 2 dieną Lietuvos Aukščiausiame teisme (LAT) Teisėjų taryba laikinuoju tarybos pirmininku išrinko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Virgilijų Valančių. Jis buvo vienintelis kandidatas, išreiškęs norą užimti šį postą. Iš šešiolikos tarybos narių už V.Valančių balsavo trylika, prieš – du Teisėjų tarybos nariai, vienas slapto balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Ar vertas buvo šis kandidatas tokio posto, ar išvis jis teisėju galėjo išlikti?

Nebetinka čia kalambūras apie per tiltą važiavusį melagį, kurio rateliai užkliuvo ir melagis išgriuvo, nes taip buvo anais, ne melagių laikais, kai tiesą ir teisingumą teismai gynė. Mūsų, įteisinamo neteisingumo ir teisinio nihilizmo laikais melagis ne tik iš ratelių negriūva, bet sodinamas į karietą. Taip ir įvyko birželio 2 dieną.

Kai pas Prezidentą apsilankė teisėjai V.Valančius, R.Klišauskas ir V.Višinskis dėl susikompromitavusio Biržų apylinkės teisėjo V.Margevičiaus, akivaizdžiai šių teisėjų suklaidintas, Prezidentas apkaltino LAT pirmininką V. Greičių arogantiškumu ir informacijos nuslėpimu, išreiškė jam, kaip teisėjui ir žmogui, nepasitikėjimą. Vėliau paaiškėjo, kad informaciją nuslėpė ne V.Greičius, kad pasitikėjimą iš tikrųjų prarado aukščiau paminėti trys teisėjai, be pagrindo gynę netiesą tvirtinantį prezidento patarėją H.Šinkūną. Tačiau, atrodo, kad Prezidentui pritrūko ryžto, mano manymu, akivaizdžiai sulaužiusiems teisėjo priesaiką teisėjams išreikšti nepasitikėjimą.

Kadangi Prezidentas tokios nuostatos neišreiškė, teisėjų trijulė per Teisėjų tarybą prastūmė (nes nepateikė jokių įrodymų, liudijančių apie jų pokalbį su Prezidentu minėtą apsilankymo dieną) nutarimą, kuriame konstatuojama, „kad nėra pagrindo teigti, jog balandžio 6 dieną vykusio Teismo tarybos narių ir prezidento Valdo Adamkaus susitikimo metu Prezidentui buvo pateikta informacija, neatitinkanti tikrovės“. Visuomenę apie teisėjų akibrokštus išsamiai informavo žiniasklaida, visuomenei buvo aiškiai parodytas Prezidento klaidinimas, tačiau Teisėjų tarybai – „nėra pagrindo teigti“?! Trys teisėjai, neteisingai liudiję ir tuo sulaužę teisėjo priesaiką, ne tik išliko su suterštomis teisėjų mantijomis savo postuose, bet du liko ir Teisėjų tarybos nariais, V.Valančius dar tapo, nors ir laikinu, Tarybos vaduku bei paliko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko poste!

Rugsėjo pabaigoje minimas ilgakojis melagis nušuoliavo į Budapeštą, kur nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 2 dienos vyko 49-asis Pasaulinės teisėjų asociacijos suvažiavimas. Suvažiavime renkama asociacijų vadovybė iš atstovų šalių, kurių teismų nepriklausomumas nekelia jokių abejonių, kuriose pasitikėjimas teismais yra aukštas. Tačiau įvaldytas tiesos nutylėjimas apie itin žemą pasitikėjimą teismais Lietuvoje, kur teismai klanu vadinami, kur „ranka ranką plauna“, o ir paties V.Valančiaus susikompromitavimo užmaskavimas lėmė, kad šis ilgakojis atsisėdo į du sostus: Europos teisėjų asociacijos prezidento ir Pasaulinės teisėjų asociacijos viceprezidento. O tempora, o mores!

Nors melo kojos ilgos ir žingsniai dideli, tačiau kelias nebūna ilgas. Kas imsis jį sutrumpinti?.. Visuomenė laukia. Laikas nelaukia.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija