|
|
Kur
mūsų pinigai?
Dr. Rūta Gajauskaitė
Neaišku, ar tai buvęs premjeras Algirdas Mykolas
Brazauskas pavasarį pasigyrė, ar tai dabartinis Vyriausybės vadas
Gediminas Kirkilas nutyli, bet valstybėje dingo 6 mlrd. litų. Juk
visi gerai atsimename tą džiugią pavasario naujieną į valstybės
biudžetą įplaukė žymiai daugiau pinigų, nei planuota! Vietoje numatytų
11 mlrd. net 18, o tai daugiau kaip 60 proc., kuriuos Vyriausybė
ne tik gali, bet ir privalo paskirstyti laukiantiems rublinių indėlių
grąžinimo, žemės ir turto kompensavimo, varganų pensijų padidinimo,
sveikatos apsaugos, švietimo parėmimo.
|
|
|
Seimas
politiko akimis
Nors ekstremalios gyvenimo sąlygos ir įtemptas
profesinis darbas mane užgrūdino, tačiau Seime iš pradžių patyriau
lengvą šoką. Pasitvirtino abejonės, kad dabarties Seimas galbūt
nėra ta vieta, kur politikai vadovaujasi vien savo įsitikinimais,
tiesa ir sąžine. Jame susiklostė taisyklės, kai nelieka vietos moraliai
politikai. Dažniausiai iš kelių blogybių pasirenkama mažesnioji.
Didesnioji Seimo narių dalis yra valdoma politinės konjunktūros
ir ne visada atsižvelgia į savo ar savo partijos idealus. Partijų
programos yra mimikrinės (supanašėjusios), praradusios ideologinį
tapatumą. Nedaug kuo skiriasi, tarkime, liberaliųjų partijų programos,
beveik vienodos kairiųjų ir dešiniųjų partijų socialinės programos,
supanašėjęs požiūris į šeimą, mokesčių sistemą ir kita. Rinkėjas
atskiria partijas tik pagal jų lyderius (lyderių partijos). Žiniasklaida
jas vadina lyderių vardais ir lyderiams sudaro išskirtines galimybes
reklamuotis. Visuomenė kitų iškilesnių ir gabesnių partijos veikėjų
praktiškai nemato ir negirdi. Nuolatinis tų pačių veidų ir kalbų
vaizdinys didina nepasitikėjimą ir visuomenės depresiją. O koks
nuostolis partijai, jei lyderiai įkyrėję ir nesimpatiški?
|
|