Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Savo tautos laisvės siekė gyvendamas užsienyje

Bronius VERTELKA

Apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimą pasakojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Renginį vedė Panevėžio kraštotyros muziejaus filialo Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejaus vedėja Emilija Juškienė (dešinėje)

Susitiko seni pažįstami: Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas (kairėje) ir vilnietis doc. dr. Vytautas Skuodis Autoriaus nuotraukos

Kun. Kazimieras Kuzminskas prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ tomų Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotrauka

Kun. Kazimiero Kuzminsko, savo gyvenimą aukojusio Lietuvos laisvinimui tiesos žodžiu,100-osios gimimo metinės buvo paminėtos Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje. Vyko parodos „Anapus geležinės uždangos“ pristatymas. Joje panaudota Panevėžio kraštotyros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ muziejų, Lietuvos išeivijos instituto bei Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių skyriaus medžiaga.

Panevėžio krašto sūnus kun. K.Kuzminskas artėjant karo audrai pasitraukė į Vakarus. Gyvendamas JAV ir ten kunigaudamas, 1972 metais įsteigė Lietuvių katalikų religinės šalpos rėmėjų organizaciją (vėliau – Lietuvos Kronikos sąjunga), jai vadovavo, leido ir vertė į kitas kalbas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ (LKBK). Lankydamasis įvairių pasaulio šalių lietuvių bendruomenėse, įsteigė 70 šios sąjungos skyrių aukoms rinkti. 1974-1992 metais kun. K.Kuzminsko rūpesčiu Čikagoje buvo išleisti visi (81) „LKB kronikos“ sąsiuviniai (dešimt tomų) lietuvių, anglų, ispanų, vokiečių, italų, portugalų ir rusų kalbomis. Organizavo „LKB kronikos“ siuntimą beveik šimto šalių radijo ir televizijoms stotims, žinių agentūroms, politikams, universitetų bibliotekoms. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kun. K.Kuzminskas grįžo į ją ir, neturėdamas kur prisiglausti, apsigyveno Vilniuje pas mons. Alfonsą Svarinską. 1996 metais savo tėviškėje, Baluškių kaime (Panevėžio r.), įsteigė „LKB kronikos“ muziejų. Kun. Kazimieras Kuzminskas mirė Vilniuje 1999 m. spalio 29 d., palaidotas Naujamiesčio bažnyčios šventoriuje.

Neeilinės asmenybės kun. K.Kuzminsko gyvenimo puslapius vartė prisiminimų apie jį popietės vedėja Emilija Juškienė, kuri yra ir šio muziejaus vedėja. Buvo parodytas dokumentinis filmas apie šio iškilaus žmogaus nuveiktus darbus. Renginio vedėja pagerbė kun. K.Kuzminsko dukterėčią Laimą Janiūnienę ir aktyvią „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintoją Oną Pranckūnaitę įteikdama joms gėlių.

Prisiminimais apie kun. K.Kuzminską dalijosi doc. dr. Vytautas Skuodis. Tuo metu jis, būdamas maždaug dvylikos metų, patarnavo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Vikarauti čia kun. K. Kuzminską atkėlė iš Vabalninko. Jaunas kunigas pasirodė esąs veiklos žmogus. Jis atkūrė Angelaičių draugiją, iš miesto gyventojų surinktų knygų organizavo parapijos biblioteką. Bažnyčios aktyvui rengė ekskursijas. V.Skuodžiui atvykus į JAV, ir ten jis bendravo su kun. K.Kuzminsku.

Kokie lobiai, atkeliavę iš užsienio, yra saugomi G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, pasakojo jos rankraščių skyriaus vedėja Audronė Palionienė. Čia – ir Kazimiero Barėno asmeninė biblioteka. Londone gyvenusio kraštiečio rašytojo bibliotekai dovanotoje asmeninėje kolekcijoje – 3279 spaudiniai. Kolekciją sudaro lietuvių rašytojų kūryba lietuvių ir anglų kalbomis, žymių pasaulio tapytojų paveikslų reprodukcijų rinkiniai, knygos istorijos, politikos, religijos temomis.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sakė, jog kun. K.Kuzminsko gimimo 100-osios metinės buvo paminėtos dar vasarą, per Šv. Onos atlaidus Naujamiestyje, dalyvaujant mons. Alfonsui Svarinskui. Asmeniškai kunigo jubiliato vyskupas nepažinojo, tačiau jo indėlis kovoje už savo tautos laisvę, ganytojo teigimu, yra sunkiai išmatuojamas. Kun. K.Kuzminsko rūpesčiu žinios, perduotos iš Lietuvos į užsienį, grįždavo atgal įvairių pasaulio radijo stočių bangomis. Maždaug kas antras lietuvis klausydavosi tokių pranešimų, nepaisydami baisių trukdžių. Prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo prisidėjo ir tuomet Telšiuose vikaravęs J.Kauneckas. Tai daryti jį skatino vyskupas Antanas Vaičius. Žinios į užsienį buvo perduodamos visais įmanomais kanalais.

Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas prisiminė, jog dar 1989 metais, sužinojęs kun. K. Kuzminsko adresą, parašė jam laišką. Po pusmečio iš užsienio atėjo įvairių knygų siunta. Muziejininkystei atsidėjusiam mokytojui teko susitikti su kun. K.Kuzminsku Panevėžyje. Šis atrodė tylus, kuklus žmogus.

Muziejaus kamerinėje erdvėje virkavo smuikai, grojo gitara. Prisiminimų apie kun. K.Kuzminską popietėje savo muzikinius gabumus atskleidė muzikos mokyklos moksleiviai.

Panevėžys

© 2006 „XXI amžius“