Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Svarus JAV vyskupų žodis dėl Irako problemos

Mindaugas BUIKA

Teroristų užtaisas susprogdintas prie Bagdado asiriečių bažnyčios

Teroristinio išpuolio pasekmė – po sprogimo deganti Bagdado armėnų bažnyčia

Sudėtinga padėtis skatina peržiūrėti strategiją

Po neseniai įvykusių Jungtinių Valstijų parlamento rinkimų, kurie faktiškai tapo referendumu, išreiškusiu tautos daugumos nepasitenkinimą vyriausybės vykdomos politikos Irake rezultatais, amerikiečių katalikų vyskupai paskelbė naują svarbų pareiškimą, kuriame pakvietė į „esminį, pilietinį ir nepartinį“ šio klausimo aptarimą, kuris galėtų daug ką nulemti. Ganytojai akcentavo savo viltį, kad bus atsisakyta praėjusioje rinkimų kampanijoje vyravusios „skaldytojiškos retorikos“ bei „rėksmingų ir lėkštų debatų“, kurie iškraipo esamą realybę ir galimus sprendimus Irake redukuoja iki kraštutinių pasirinkimų: viską palikti ir išbėgti arba išlaikyti visiškai nepakeistą kursą.

Irako konfliktas tapo sunkiai pakeliama našta netgi tokiai pasaulio galingiausiai „supervalstybei“, kokios yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Šalies įsiskolinimas viršijo 9 trilijonus dolerių, o karinis biudžetas siekė beveik 500 milijardų dolerių. O kur dar kasmetinės šimtamilijardinės sumos, skirtos Irakui atstatyti, nors, užuot realiai atsikūrusi, šalis atsidūrė kone permanentinio chaoso ar netgi prie pilietinio karo slenksčio. Per pastaruosius pustrečių metų nuo invazijos pradžios Irake žuvusių amerikiečių karių skaičius artėja prie trijų tūkstančių, o civilių amerikiečių prievartinės netekties mastas iš tikrųjų įspūdingas: šalies vyriausybės duomenimis, šalis neteko 150 tūkst., o kai kuriais tarptautiniais vertinimais, apie pusės milijono ar netgi dar daugiau žmonių.

Kad reikalingos neatidėliotinos permainos, pripažino ir JAV prezidentas Džordžas Bušas, kuris netrukus po lapkričio 7 dienos rinkimų atleido gynybos ministrą ir įkūrė bendrą respublikonų ir demokratų valstybinę Irako tyrimo grupę, turinčią pateikti rekomendacijas vyriausybei dėl galimų pokyčių konflikte. Be abejonės, naujovės čia reikalingos, tarp jų ir jau anksčiau planuota kariuomenės išvedimo strategija. Tačiau visada būtina prisiminti, kad į Irako demokratizavimą sudėta labai daug, įskaitant nemažėjančias viltis dėl jos teigiamo poveikio taikioms permainoms Artimuosiuose Rytuose.

„Intervencija Irake atnešė papildomą moralinę atsakomybę padėti irakiečiams išsaugoti ir atstatyti savo šalį“, – teigiama pareiškime, kurio autorius yra JAV vyskupų konferencijos pirmininkas Spokano (Vašingtono valstija) vyskupas Viljamas Skailstedas. Šis dokumentas balsavimu buvo priimtas lapkričio 12 dieną Baltimorėje vykusioje episkopato pilnaties asamblėjoje. „Mūsų tautos karinės pajėgos turi likti Irake tik tiek, kiek jų dalyvavimas prisideda prie minėtos atsakingos transformacijos“, – teigiama pareiškime. Kai tik šis tikslas bus pasiektas, Jungtinės Valstijos turi ieškoti efektyvių būdų savo kariuomenės dislokacijai Irake užbaigti, pabrėžia ganytojai.

Kvietimas į kilnų nacionalinį dialogą

Taigi amerikiečių katalikų vyskupai aiškiai pasisako prieš skubotą ir iš anksto neparengtą pasitraukimą iš Irako, pabrėždami „moralinę atsakomybę“ kovų nualintai Artimųjų Rytų šaliai. Esant tokiai komplikuotai situacijai, „negalima tik žvelgti atgal, nes praeitis – tai buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino nusikalstamas režimas, už kurio smurtą spalio pabaigoje jis pačių irakiečių buvo nuteistas mirti. Reikia „žvelgti į priekį, į tai, ką mes galime padaryti ateityje“, ir padėti šaliai, kuri turi naują demokratinę konstituciją ir naują demokratiškai išrinktą vyriausybę, kurios pastangas atsikurti dabar visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi sužlugdyti tarptautinį terorizmą skatinančios jėgos. „Esant tokioms sunkaus išbandymo aplinkybėms, Šventasis Sostas ir mūsų konferencija remia būtiną tarptautinį sąjūdį stabilumui ir atsikūrimui Irake skatinti“, – patvirtina amerikiečių vyskupai ir kartu kviečia kitas šalis solidarizuotis (taip pat ir karinėje srityje) su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Pareiškime pabrėžiama, kad respublikonų vyriausybė ir po rinkimų demokratų daugumą įgijęs Kongresas turi vesti bendradarbiavimą skatinantį dialogą, „kuris garbingai įvertintų padėtį Irake, pripažintų praeities sunkumus ir pražiūrėjimus, bet kartu pripažintų ir remtųsi padaryta pažanga“. Vyskupai atkreipė dėmesį į gausų irakiečių dalyvavimą demokratiniuose parlamento rinkimuose bei referendume priimant naująją šalies Konstituciją, kas nebuvo įmanoma valdant ankstesniam S.Huseino autoritariniam režimui. Kartu būtinas nacionalinis dialogas, kuriame galėtų būti susitarta dėl konkrečių žingsnių problemai spręsti – jis neturi būti sugrąžintas į praeities partines batalijas.

„Mes viliamės, kad būsimoji ataskaita, kurią parengs buvusio užsienio reikalų ministro respublikono Džeimso Beikerio ir buvusio kongresmeno demokrato Li Hamiltono vadovaujama Irako tyrimo grupė, padės sudaryti sąlygas kilniam dialogui, kurio reikia mūsų tautai“, – aiškina savo pareiškime JAV Katalikų Bažnyčios hierarchai. Jie primena, kad ir Šventasis Sostas, ypač popiežius Jonas Paulius II, ir patys amerikiečių vyskupai, dar prieš pradedant „preventyvinį karą“ Irake 2003 metų pavasarį, pabrėžtinai perspėjo dėl karinės intervencijos ir okupacijos „nenusakomų ir nekontroliuojamų negatyvių pasekmių“. Dabar, svarstant tolesnių veiksmų perspektyvas, – kaip tikimasi, Irako tyrimo grupės ataskaita turėtų būti parengta iki gruodžio antros pusės, – vyskupų nuomone, reikia atsižvelgti į „žmogiškąją, moralinę ir finansinę“ konflikto kainą.

JAV katalikų vyskupai pareiškime tvirtina, kad „savo mintimis ir maldomis“ yra su sunkumus patiriančiu amerikiečių kariniu personalu Irake ir jų šeimomis, taip pat ir su kenčiančiais Irako žmonėmis. Atsižvelgiant į didžiulį irakiečių, amerikiečių bei kitų tautybių aukų skaičių, taip pat į dar didesnį skaičių tų, kurių paniekintas žmogiškasis orumas, padėtis Irake gali būti įvardyta kaip labai pavojinga. „Dabartinė padėtis turi sunkių pasekmių ir irakiečiams, ir mūsų kariniam personalui, ir visam regionui, mūsų tautai ir pasauliui“, – rašo ganytojai. Sustiprėjusi religinė musulmonų šiitų kova su sunitais, pilietinė nesantaika bei nesilpnėjantys teroristiniai išpuoliai žlugdo atsikūrimo pastangas ir geresnės ateities viltį.

Svarbu spręsti sunitų ir šiitų konfliktą

Ši situacija kartu skatina formuoti naują strategiją, kuri leistų patiems irakiečiams tvarkytis savo šalyje ir kartu būtų nutraukta amerikiečių vadovaujama tarptautinės koalicijos karinė intervencija. JAV Katalikų Bažnyčios hierarchai išdėsto tas sąlygas, kuriomis būtų galima pasiekti minėtą taikų pasikeitimą ir kartu nutraukti šalies okupaciją: adekvačios saugumo garantijos; neatsakingų ir lengvabūdiškų žudynių nutraukimas, kurių pagrindas – teroristiniai išpuoliai ir religijų sandūra; teisėtvarkos stiprinimas, kad įstatymų laikymasis taptų bazine norma; atkurti Irako ekonomiką didinant darbo vietų sukūrimą ir skatinant verslo galimybių plėtrą; politinių struktūrų tolesnis vystymas, kuris skatintų gyvenimo stabilumą, kuo platesnį visų gyventojų sluoksnių dalyvavimą sprendžiant klausimus; pagarba religijos laisvei ir kitoms žmogaus teisėms.

„Iš esmės šį darbą turi atlikti patys irakiečiai, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų ir koalicijos moralinė pareiga – tęsti ir intensyvinti pastangas kartu su irakiečiais bei kitomis regiono šalimis ir visa tarptautine bendruomene siekiant minėtų tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžia ganytojai. Jie kreipiasi į arabų šalis ir Vakarų Europą, kad būtų imtasi konkrečių žingsnių kovoje su terorizmu bei stabilumui Artimuo-siuose Rytuose pasiekti. Čia galima priminti didesnio europiečių solidarumo su amerikiečiais poreikį vietoje šiuo metu paplitusių antiamerikietiškų ambicijų, ypač prisimenant JAV nuopelnus ginant ir laisvinant Europą nuo totalitarizmo pavojų, XX amžiaus pasaulinių karų ir šaltojo karo laikotarpiais. Pagaliau yra svarbus Jungtinių Valstijų vadovybės sutelktas veikimas, – kas aktualu dabar, Kongresui perėjus į Demokratų partijos daugumos kontrolę, – kartu išlaikant reikalingą darną su tarptautine bendruomene, ko pastaruoju metu kaip tik pristigdavo.

Vyskupai apgailestavo dėl nesilpnėjančios Irako musulmonų šiitų ir sunitų religinės ir politinės priešpriešos, atvedusios šalį prie pilietinio karo slenksčio. Svarbu susilpninti šių bendruomenių radikaliąsias jėgas, kurių vykdomas smurtas didina chaosą ir keršto jausmus visuomenėje bei pakerta viešojo gyvenimo normalizacijos pastangas. Pirmiausia svarbu suvaržyti radikalaus ir įtakingo šiitų dvasininko Muktado al Sadro kone „privačios“ Mahdi armijos ir kitų kovinių grupių veiklą.

Ne paslaptis, jog šiitų bendruomenei priklausantys Irako policijos ar kariuomenės pareigūnai kartais labiau klauso radikaliųjų dvasinių lyderių ar legalių sukarintų pajėgų „bosų“ nei savosios vyriausybės. Taip pat reikalinga į Irako politinį ir ekonominį gyvenimą integruoti musulmonų sunitų religinę mažumą, kurios nomenklatūriniai klanai sudarė buvusio S.Huseino režimo pagrindą. Dalinė sunitų politinių jėgų saviizoliacija ir visuomeninio gyvenimo boikotavimas bei sunitų menodžerių nušalinimas nuo pagrindinių Irako ekonomikos – pirmiausia naftos gavybos – svertų skatina jų ekstremistines džichado (šventojo karo) nuostatas, o kartu palankumą „Al Qaedai“ ir kitoms teroristinėms grupėms.

Jungtinių Valstijų katalikų ganytojų pareiškime pripažįstama, jog šiitų ir sunitų brolžudiško konflikto sprendimas priklauso patiems irakiečiams. „Jie turi ryžtingai atmesti prievartą ir susitelkti į politinį susitaikymą bei teisingą ekonominę ir socialinę politiką, kuri būtų naudinga visiems Irako visuomenės segmentams“, – teigiama naujame episkopato dokumente. Tam reikalinga patikima šalies vadovybė, kompromisai ir atsakomybė, tačiau ir Jungtinės Valstijos turi išnaudoti savo įtaką su atitinkamais paskatinimais bei perspėjimais.

Susirūpinimas dėl krikščionių padėties

„Kaip vyskupai ir kaip žmogaus teisių bei religijos laisvės visiems gynėjai, mes esame labai susirūpinę dėl blogėjančios krikščionių ir kitų religinių mažumų padėties Irake“, – teigia savo pareiškime ganytojai. Jų pažeidžiamumas dėl šiitų ir sunitų konflikto kaip tik ženklina stiprėjančius pavojus bei stabilumo stoką visoje Irako visuomenėje. Kiek anksčiau, spalio 30 dieną, JAV užsienio reikalų ministrei Kondolizai Rais pasiųstame laiške Irako krikščionių klausimu, Vyskupų konferencijos Užsienio politikos komiteto pirmininkas Orlando (Floridos valstija) vyskupas Tomas Venskis priminė, kad nuo Irako karo 2003 metais pradžios šalyje gyvenančių krikščionių skaičius sumažėjo maždaug per pusę – nuo 1,2 mln. iki 600 tūkst. Jungtinių Tautų Organizacijos Pabėgėlių komisijos duomenimis, tarp irakiečių pabėgėlių krikščionys sudaro daugiau kaip 40 proc., nors iš 25 mln. šalies gyventojų jų yra tik 4 proc.

Kaip smurto prieš Irako krikščionis pavyzdžius, vyskupas T.Venskis nurodo neseniai pagrobto stačiatikių kunigo galvos nukirtimą, kitų keturių pagrobtų katalikų kunigų išpirkos reikalavimą, nepilnamečio krikščionio berniuko žiaurų nukryžiavimą, krikščionių moterų ir mergaičių išprievartavimą, krikščionių bažnyčių sprogdinimą. Stiprėjantis ir sąmoningai prieš vietos krikščionis nukreiptas smurtas kaip tik patvirtina pilietinės tvarkos žlugimą bei tarpreliginės santarvės suirimą Irako visuomenėje.

Dėl elementaraus saugumo stokos vis daugiau irakiečių krikščionių bendruomenių uždaro savo parapijas, mokyklas, vienuolynus ir pasirenka pabėgėlių dalią, emigruoja į kaimyninę Siriją, Jordaniją ir Turkiją, netgi labai tolimas šalis. Neseniai buvo pranešta, kad Irako pietinės Basros chaldėjų katalikų diecezijos arkivyskupas Džibrailas Kasabas savo rezidenciją perkėlė į Australiją, nes Basroje krikščionių beveik nebeliko, o likusius aptarnauja tik vienas kunigas. Be kitų priemonių krikščionių saugumui ir egzistencijai sutvirtinti Irake, vyskupas T.Venskis siūlo jiems įkurti atskirą „administracinį regioną“ šiaurinėje šalies dalyje, kuris būtų tiesiogiai pavaldus Bagdado vyriausybei.

Irako šiaurėje gyvenantys kurdai dabar yra stabiliausia šalies gyventojų dalis, todėl kaip tik čia pirmiausia prieglobsčio ieško prievartą patiriantys krikščionys. Be to, Irako šiaurė, ypač Dahuko ir Nineveho sritys, yra istorinės krikščionių gyvenamosios vietos, iš kurių jie buvo išblaškyti per praėjusio XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio didžiąsias tarptautines ir religines kovas, vykusias tarp asiriečių ir irakiečių. Dabar čia sugrįžusiems krikščionims reikalingas tam tikras administracinis savarankiškumas dėl stiprėjančių nesutarimų su vietiniais kurdais žemės, aprūpinimo vandeniu ir ekonominių struktūrų kūrimo klausimais.

Pareiškimo pabaigoje JAV vyskupai reiškia savo rūpestį dėl amerikiečių, vyrų ir moterų, kurie „atlieka kilnią tarnybą karinėse pajėgose. Mes esame dėkingi jų herojiškai aukai dėl Irako žmonių ir patvirtiname ypatingą kariuomenės kapelionų tarnystės jiems svarbą“. Ganytojai taip pat reiškia savo dvasinį artumą ir solidarumą tiems, kurie Irake neteko savo mylimųjų. Šiuo kritiniu laiku dar kartą pakvietę drąsiam dialogui, kaip būtų galima pasiekti teisingumą ir taiką Irake, vyskupai kviečia tikinčiuosius melstis prašant „reikalingos išminties ir ryžto“ tame nelengvame kelyje.

Reuters nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“